Ruginienė: Lietuva operatyviai reagavo į besikeičiančias naftos kainas
Premjerė Inga Ruginienė ragina nepasiduoti skambioms antraštėms apie pigstančius degalus kaimyninėse šalyse – anot jos, realų Lenkijos sprendimų poveikį dar per anksti vertinti. Nors Varšuva įvedė degalų kainų „lubas“ ir sumažino mokesčius, Lietuvos Vyriausybė renkasi atsargesnį, bet platesnį kelią, orientuotą į visos transporto sistemos kaštų mažinimą.
Pasak Ministrės Pirmininkės, Lietuva į naftos kainų šuolį reagavo greitai ir kryptingai[1].
„Mes tikrai operatyviai reagavome į besikeičiančias naftos kainas ir vieni iš pirmųjų pradėjome dirbti dėl kuro rezervo ir vieni iš pirmųjų išėjome dėl galimų alternatyvų, ką nacionaliniu lygiu galima padaryti. Kaip matote, vis kiekvieną savaitę mes atnešame vis naujus sprendimus, taip ir toliau bus“, – antradienį žurnalistams teigė ji.
Šie sprendimai apima ne tik degalų kainas, bet ir platesnį gyventojų išlaidų mažinimą. Vienas iš tokių žingsnių – sprendimas laikinai sumažinti traukinių bilietų kainas. Nuo balandžio iki vasaros pradžios kelionės visomis kryptimis kainuos perpus pigiau.
Taip pat artimiausiu metu planuojama priimti sprendimą dėl dyzelino akcizo mažinimo. Finansų ministerija siūlo akcizus mažinti laikinai, siekiant, kad galimi biudžeto praradimai būtų kompensuoti didesnėmis PVM įplaukomis dėl išaugusių kainų.
Lietuva ir Lenkija suka skirtingais keliais
Premjerė pabrėžia, kad degalų kainas šiandien labiausiai veikia ne vidaus politika, o geopolitinė situacija. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose sukėlė stiprius naftos kainų svyravimus, kurie tiesiogiai atsispindi vartotojų sąskaitose. Dėl šios priežasties Lietuva renkasi lankstesnę strategiją – sprendimus priimti etapais, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią situaciją.
Tuo metu Lenkija ėmėsi ryžtingesnių veiksmų – įvedė degalų kainų „lubas“, kurias kasdien nustatys energetikos ministras, taip pat sumažino PVM nuo 23 iki 8 proc. ir akcizus iki minimalaus Europos Sąjungos leidžiamo lygio. Šie sprendimai priimti paskelbus nepaprastąją padėtį visoje šalyje, tačiau jų realus poveikis dar tik paaiškės.
Du mėnesius – perpus pigesni traukinių bilietai
Tuo tarpu reaguodama į dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugusias degalų kainas, Vyriausybė nusprendė skatinti gyventojus rinktis viešąjį transportą – „LTG Link“ nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. perpus mažina vietinių traukinių bilietų kainas[2].
I. Ruginienė teigia, kad ši priemonė padės sumažinti finansinę naštą gyventojams ir pasiūlys realią alternatyvą brangstančiam kurui. Tikimasi, kad per šį laikotarpį traukiniais keliaus apie 1,2 mln. žmonių, o keleivių srautas išaugs dar maždaug 200 tūkst., ypač tarp kasdien tarp miestų keliaujančių gyventojų, jaunų šeimų ir senjorų.
Bilietų kainos sumažės reikšmingai – pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus į Kauną kainuos apie 5 eurus, o su lengvatomis – dar mažiau, o į Klaipėdą – apie 12,5 euro ar mažiau priklausomai nuo nuolaidų. Nuolaida bus taikoma automatiškai visais pirkimo kanalais, tačiau ji nesidės su kitomis akcijomis.
„LTG Link“ pripažįsta, kad dėl išaugusio susidomėjimo kai kuriomis dienomis, ypač savaitgaliais, bilietų gali pritrūkti, nors esant poreikiui bus didinami pajėgumai.
Priemonė kainuos apie 1,5 mln. eurų ir yra dalis platesnio plano, apimančio ir galimą dyzelino akcizo mažinimą bei kitas priemones kuro kainų poveikiui mažinti.
Vaitiekūnas: degalų kainų mažinimas turi ribas, paprasti sprendimai gali brangiai kainuoti
Vis dėlto, finansų ministras Kęstutis Vaitiekūnas pripažįsta, kad augančių degalų kainų situacija išlieka sudėtinga ir Vyriausybės galimybės ją suvaldyti yra ribotos. Pasak jo, nors ieškoma sprendimų, dalis priemonių jau įgyvendintos dar neįvertinus jų realaus poveikio, o kitos vis dar kuriamos.
Ministras pabrėžė, kad kainas labiausiai lemia tarptautiniai veiksniai – geopolitinė įtampa ir naftos rinkos svyravimai, todėl paprasti sprendimai, tokie kaip staigus akcizų mažinimas ar kainų „lubos“, gali neveikti arba turėti didelę kainą valstybei.
Anot jo, net ir nedidelis kainų sumažinimas reikalauja reikšmingų biudžeto lėšų – vieno cento sumažinimas kainuotų apie 10 mln. eurų per metus, todėl 10 centų mažinimas reikštų apie 100 mln. eurų. Dėl šios priežasties Vyriausybė renkasi atsargesnį kelią – dalį padidėjusių PVM pajamų nukreipti akcizų mažinimui.
K. Vaitiekūnas taip pat nurodė skeptiškai vertinantis kainų „lubas“, teigdamas, kad konkurencingoje rinkoje jos neturi prasmės. Pasak K. Vaitiekūno, realus tikslas šiuo metu nėra grąžinti buvusias kainas, o bent iš dalies sušvelninti jų augimą – net 5–15 centų sumažėjimas būtų laikomas pasiektu rezultatu.
