Prekyba vaikais: nusikaltimai, kurių neišvengiama nei pasaulyje, nei Lietuvoje

<h2>Graudžios istorijos ir sugadinti gyvenimai</h2>
<p>Prekyba žmonėmis yra viena iš opiausių šių laikų problemų, tačiau ši tema yra ypač jautri, kai paliečiami vaikai. Dažnu atveju, prekeiviai vaikais naudoja fizinę, seksualinę ir emocinę prievartą kaip kontrolės formą. Vaikai sudaro 27 % prekybos žmonėmis aukų visame pasaulyje, o du iš trijų nukentėjusių vaikų yra mergaitės. Ši problema neaplenkia ir Lietuvos.</p>
<p>Prekyba vaikais vyksta tada, kai vaikai ir jaunuoliai apgaule ir prievarta palieka savo namus, yra perkeliami į svetimą vietovę ir vėliau yra išnaudojami^[1].</p>
<p>Prekyba vaikais apima seksualinį išnaudojimą, sukčiavimą vaikams skiriamomis socialinėmis pašalpomis, mažamečių santuokas, namų ruošos vergiją, priverstinį fizinį darbą, įtraukimą į kriminalinę veiką.</p>
<p>Remiantis ankstyviausiu apibrėžimu, pasaulinė prekyba žmonėmis prasidėjo nuo prekybos Afrikos vergais. Tačiau, kai kalbame apie vaikus, netrūko atvejų, kai į šią prekybą įsitraukdavo vaiko pažįstami asmenys, giminės ar net tėvai.</p>
<p class="p1">Kartais vaikus parduoda šeimos narys, kartais susiduriama su viliojimu melagingais pažadais apie išsilavinimą ir „geresnį" gyvenimą. Tačiau, realybė yra itin liūdna.</p>
<p class="p1">Iš tikrųjų parduodami ir išnaudojami vaikai laikomi vergiškomis sąlygomis, neturėdami pakankamai maisto, pastogės ar drabužių, dažnai ir žiauriai išnaudojami, nutraukiamas bet koks jų ryšys su šeimomis.</p>
<h2 class="p1">Nusikaltimas, tapęs istorija</h2>
<p>Daugelis gali įsivaizduoti, kad į prekybą žmonėmis, o ypač vaikais, įtraukiami asmenys iš itin skurdžių pasaulio šalių. Tačiau skurdas, badas ir nepriteklius egzistuoja visur, o viena ryškiausių, žinomiausių, tačiau kartu ir liūdniausių istorijų dar prieš kelis dešimtmečius įvyko JAV.</p>
<p class="p1">Lucille Chalifoux, dvidešimt ketverių moteris iš JAV, turėjo keturis vaikus ir laukėsi penktojo.</p>
<p class="p1">Ji ir jos vyras buvo bedarbiai: JAV kamavo viena didžiausių bedarbystės bangų, eiliniam žmogui išsigelbėjimu dažnai tapdavusios gamyklos buvo uždarinėjamos, be to, po Antrojo pasaulinio karo į Ameriką migravo daug žmonių iš kitų šalių.</p>
<p class="p1">Sudėtinga situacija privedė prie žiaurių įvykių. 1948 m. rugpjūčio 5 d. laikraštyje „The Vidette-Messenger" pasirodė straipsnis ir fotografija, kurioje pozavo keturi, kiek sutrikę vaikai ir veidą nuo objektyvo slepianti nėščia moteris^[2].</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/four_children_for_sale_1948.jpg" alt="" /></p>
<p class="p1">Straipsnis intrigavo. Jame buvo rašoma apie „tragišką pono ir ponios Chalifoux, kuriems gresia iškeldinimas iš jų buto, istoriją". Neturėdami kur trauktis, bedarbis angliakasys ir jo žmona nusprendė parduoti savo keturis vaikus: šešiametę Laną, penkiametę Rae Ann, keturmetį Miltoną ir dvimetę Sue Ellen.</p>
<p class="p1">Kai kurie poros giminės apkaltino juos, kad tai tik reklaminis triukas: esą parduoti vaikų jie nesirengia, o istorija ir nuotrauka yra suvaidintos. Tačiau tai nebuvo vaidyba. Tai buvo tiesa.</p>
<blockquote>
<p class="p1">Per ateinančius kelerius metus visi keturi vaikai ir vėliau gimęs penktasis buvo parduoti į skirtingus namus.</p>
</blockquote>
<p class="p1">1950 m. Rae Ann ir jos brolis Miltonas buvo parduoti Zoetemanų šeimai. Jų vardai buvo pakeisti į Beverli ir Kenetą. Situacija „naujuose namuose“ tikrai nebuvo išsigelbėjimas.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/four_children_for_sale_1948_3.jpg" alt="" /></p>
<p class="p1">Skelbiama, kad vaikai dažnai būdavo prirakinami grandinėmis tvarte ir verčiami dirbti laukuose. Vėliau Miltonas pasakojo, kad „naujasis tėvas“ jį vadino „vergu“.</p>
<p class="p1">Vėliausiai gimusį jų brolį Davidą teisėtai įsivaikino Harry ir Luella McDanieliai. Šiam vaikui pasisekė žymiai labiau. Davidas sako, kad jo įtėviai buvo griežti, bet mylintys ir palaikantys tėvai.</p>
<p class="p1">Jis taip pat prisimena, kaip važiuodavo dviračiu pas brolius ir seseris jų aplankyti ir tai, kaip prieš grįždamas namo juos atrišdavo.</p>
<p class="p1">Rae Ann paliko Zoetemanų namus būdama 17 metų, tačiau iškart susidūrė su tragedija. Būdama paaugle ji buvo išprievartauta ir pastojo. Dėl to ji buvo išsiųsta į nėščių mergaičių namus, kur ir pagimdė. </p>
<p class="p1">Augant Miltonui, į įtėvių smurtą jis ėmė reaguoti pykčio protrūkiais. Apygardos teisėjas pripažino, kad jis kelia grėsmę visuomenei, todėl kelerius metus praleido psichiatrinėje ligoninėje.</p>
<p class="p1">Miltonas, Rae Ann ir Davidas ilgą laiką nežinojo, kas nutiko Lanai ir Sue Ellen, tačiau po daugelio metų jiems pavyko atkurti ryšį su jomis per socialinius tinklus.</p>
<p class="p1">Lana 1998 m. mirė nuo vėžio, tačiau Sue Ellen tebebuvo gyva. Ji užaugo netoli savo pirmųjų namų, augo Čikagos East Side rajone.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/four_children_for_sale_1948_2.jpg" alt="" /></p>
<blockquote>
<p class="p1">Kalbėdama apie savo biologinę, visus vaikus pardavusią motiną, ji sakė: „Ji turi degti pragare“.</p>
</blockquote>
<p class="p1">Iš tiesų, Lucille Chalifoux, pardavusi savo penkis vaikus, vėliau ištekėjo dar kartą ir susilaukė dar keturių dukterų.</p>
<blockquote>
<p class="p1">Kai vyresnieji vaikai galiausiai atvyko pas ją, ji teigė visiškai nemylinti savo atstumtų vaikų ir nesigailinti, kad juos atidavė.</p>
</blockquote>
<p class="p1">Vaikų pardavimo ar atidavimo procesas anuomet nebuvo nei teisėtas, nei neteisėtas. Buvo sunku įrodyti biologinę vaiko kilmę, nes buvo plačiai paplitęs gimimo liudijimų klastojimas.</p>
<p class="p1">Daugelis žmonių vadovavosi pasitikėjimo faktoriumi ir atsidūrę sudėtingoje finansinėje situacijoje, savo vaikus atiduodavo turtingesnėms giminėms ar kaimynams.</p>
<blockquote>
<p class="p1">Žinoma, būdavo ir liguistų nusikaltėlių, kurie ėmė vaikščioti ir grobti vaikus, kad juos parduotų. Daugelis žmonių teigia, kad būtent nuo to prasidėjo šiuolaikė prekyba vaikais JAV. 1936–1950 m. laikotarpiu iš biologinių tėvų buvo pavogta daugiau kaip 50 000 vaikų, o daugiau kaip 5 000 vaikų buvo parduota^[3].</p>
</blockquote>
<h2 class="p1">Situacija Lietuvoje</h2>
<p>Lietuvoje, Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsniai kriminalizuoja prekybą žmonėmis prostitucijos ir darbo išnaudojimo tikslais, nustatydami pakankamai griežtas bausmes – nuo 2 iki 12 metų laisvės atėmimo, o prekybos žmonėmis prostitucijos tikslais atveju, bausmės buvo proporcingos bausmėms už kitus rimtus nusikaltimus^[4].</p>
<p>2020 m. Lietuvoje buvo nustatytos 24 prekybos žmonėmis aukos. Tai yra žemiausias nustatytų aukų skaičius nuo 2013 m. Tačiau, Lietuvoje į vergiją ir kitą veiklą vis dažniau įtraukiami silpni, sunkumų išvarginti žmonės, užsienio piliečiai.</p>
<p>Nuo prekybos žmonėmis ir kitų su šia veika susijusių nusikaltimų nukentėjusius žmones atitinkamos institucijos nukreipia į pagalbos centrus. Užsienio piliečiai nukreipiami į pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. Nukentėję vyrai nukreipiami į penkis krizių centrus.</p>
<p>Nukentėjusius vaikus valdžios institucijos patalpina globos namuose ar mišrios paskirties prieglaudose, nes konkrečiai nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams pritaikytų prieglaudų nėra.</p>
<p>Tačiau, pastaruoju metu ekspertai reiškia susirūpinimą dėl nepakankamų apsaugos ir paramos priemonių nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams. Pasak stebėtojų, vaikų apsaugos tarnyboms buvo sudėtinga nustatyti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius vaikus ir perduoti juos globai, ypač kaimo vietovėse.</p>
<p>2020 m. buvo nustatytas vienas nuo prekybos žmonėmis nukentėjęs nepilnametis. </p>