Valstybės vizitas, apkartintas skandalų ir atsargumo
Valstybinės vakarienės metu Donaldas Trumpas pareiškė, kad ryšys tarp Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos esąs „nepajudinamas“. Tačiau britų vyriausybė visą savaitę baiminosi, kad bet koks nesklandumas per JAV prezidento vizitą galėtų sugriauti vadinamąją „specialiąją partnerystę“ ir kartu pakenkti premjero Keiro Starmerio pozicijoms.
Tai buvo antrasis D. Trumpo valstybinis vizitas Jungtinėje Karalystėje ir jis sutapo su itin sunkia akimirka premjerui. Vos prieš kelias dienas iki atvykimo K. Starmeris atleido Peterį Mandelsoną iš Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Vašingtone pareigų, nes tapo neįmanoma paneigti jo ryšių su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu.
Premjerui teko pasirūpinti, kad ši istorija neužtemdytų D. Trumpo vizito, juolab kad pats prezidentas praeityje taip pat turėjo ryšių su J. Epsteinu. D. Trumpas tvirtina, kad bendravimą su juo nutraukė dar 2000-ųjų viduryje ir nesikalbėjo su finansininku jau daugelį metų iki šio mirties 2019-aisiais.
Kad niekas nesugadintų vizito, imtasi ypatingų atsargumo priemonių. Aktyvistai, išvakarėse ant Vindzoro pilies sienų projektavę D. Trumpo ir J. Epsteino atvaizdus, buvo suimti. Prezidentas buvo laikomas atokiai nuo protestuotojų, kad nepamatytų jį ir jo politiką kritikuojančių plakatų. Net žurnalistai elgėsi santūriai: spaudos konferencijoje K. Starmeris sulaukė tik vieno klausimo apie J. Epsteino bylą ir greitai jį apeidamas nukreipė kalbą kitur.
Iš esmės vyriausybės tikslas buvo išvengti nesusipratimų, ir tai jai pavyko. Tačiau vizitui pasibaigus Britanijoje imta vertinti, ką jis iš tiesų davė mainais į dvi dienas trukusią prabangą bei iškilmes, kuriomis D. Trumpas buvo apdovanotas.
D. Trumpas ragina problemoms dėl migracijos rinktis jo metodus
Spaudos konferencijoje, vykusioje po susitikimo Čekerse, JAV prezidentas kalbėjo apie migraciją. Atsakydamas į „The Sun“ žurnalisto Jacko Elsomo klausimą, ar turi patarimų britų premjerui, D. Trumpas pareiškė, jog jam pavyko sumažinti neteisėtą imigraciją JAV iki nulio, ir pasiūlė K. Starmeriui imtis ryžtingų priemonių.
„Aš pasakiau premjerui, kad jis turi tai sustabdyti. Nesvarbu kaip – galima pasitelkti kariuomenę ar kitas priemones, bet tai reikia padaryti“, – teigė jis.
K. Starmeris atsakė, jog tai problema visoje Europoje. Pasak jo, Jungtinė Karalystė jau yra pasiekusi, kad per metus būtų atlikta 35 tūkst. migrantų grąžinimų – didžiausias skaičius per pastaruosius metus. Premjeras pabrėžė, jog pagal naują susitarimą su Prancūzija pirmasis deportacijos skrydis įvykdytas dar vizito metu, išskridęs 6.15 val. ryto. Jis pavadino tai „koncepcijos įrodymu“, parodančiu, kad sistema gali veikti.
D. Trumpas spaudos konferencijoje pakartojo savo poziciją: „Manau, jūsų situacija su neteisėta migracija labai panaši į mūsų. Aš pasakiau premjerui, kad sustabdyčiau tai bet kokiomis priemonėmis, nes tai griauna valstybes iš vidaus.“ Jis pabrėžė, kad savo šalyje ėmėsi deportacijų ir siuntė kariuomenę padėti saugoti sieną.
Ne mažiau įtampos sukėlė diskusija dėl Palestinos valstybės pripažinimo
K. Starmeris planuoja tai paskelbti artėjančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamėjoje Niujorke. Jis pabrėžė, kad sprendimas nesusijęs su D. Trumpo vizitu, tačiau Hamas, jo teigimu, negali dalyvauti būsimoje Palestinos valstybinėje valdžioje po spalio 7-osios išpuolių.
D. Trumpas nesutiko su tokiu požiūriu ir kaltino Hamas tuo, kad ši „naudoja įkaitus kaip masalą“ Gazoje. „Tai vienas iš nedaugelio mūsų nesutarimų“, – pripažino prezidentas. Jis taip pat sulaukė klausimo, kodėl nespaudžia Izraelio premjero Benjamino Netanyahu sustabdyti veiksmų Gazoje. D. Trumpas atsakė, kad nori karo pabaigos, tačiau pirmiausia – įkaitų paleidimo.
Kartu abu lyderiai aptarė ir kitus klausimus. Jie pasirašė technologijų bendradarbiavimo susitarimą, kurį D. Trumpas pavadino „technologinės gerovės sandoriu“. Jo esmė – JAV įmonių investicijos Jungtinėje Karalystėje ir glaudesnis bendradarbiavimas dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų ir branduolinės energetikos srityse. Pasak prezidento, branduolinės energijos plėtra būtina ir DI plėtrai, nes šiai technologijai reikalinga didžiulė elektros energija.
Įtampa dėl Rusijos, karo Ukrainoje išlieka
Spaudos konferencijos metu D. Trumpas netikėtai griežtai įvertino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Jis mane nuvylė. Tikrai nuvylė“, – sakė JAV vadovas, paaiškindamas, kad tikėjosi greitai pasiekti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau V. Putino veiksmai tam sutrukdė.
D. Trumpas vėl paragino Vakarų sąjungininkus nustoti pirkti rusišką naftą, kad šis būtų priverstas sėsti prie derybų stalo, bet pats nesiėmė įsipareigoti dėl naujų sankcijų Maskvai.
K. Starmeris, vadovaujantis Europos pastangoms remti Ukrainą, pareiškė, kad pastarosiomis dienomis Rusija surengė didžiausią puolimą nuo karo pradžios, pažeidė NATO oro erdvę ir sukėlė dar daugiau aukų. „Tai nėra žmogaus, siekiančio taikos, veiksmai“, – sakė premjeras. Jis pabrėžė, jog būtina stiprinti gynybą ir didinti spaudimą V. Putinui, kad šis sutiktų su ilgalaike taikos sutartimi.
D. Trumpas taip pat užsiminė, kad JAV siekia susigrąžinti Bagramo oro bazę šiaurėje nuo Kabulo Afganistane, tačiau plačiau šios idėjos nekomentavo.
Valstybinio vizito pabaigoje abu lyderiai akcentavo ypatingus JAV ir Jungtinės Karalystės ryšius. Dvi dienas D. Trumpas buvo apgaubtas monarchijos pompastikos – nuo priėmimo Vindzoro pilyje kartu su Karoliu III ir karališkąja šeima iki iškilmingos vakarienės, po kurios sekė politiniai susitikimai Čekerse. Vizitas užsibaigė JAV prezidento ir pirmosios ponios Melanijos Trumpo išvykimu iš Stanstedo oro uosto „Air Force One“ lėktuvu.
Nepaisant pompastiškos aplinkos, Jungtinės Karalystės siekis sustiprinti savo įtaką prekybos ar užsienio politikos klausimais neatrodė pasiteisinęs. Baltųjų rūmų administracijos vadovė Susie Wiles pareiškė, kad vizitas „niekaip nepakeis“ britų įtakos. Tuo tarpu JAV komercijos sekretorius Howardas Lutnickas sakė, jog technologijų investicijų mastas galėjo būti dešimt kartų didesnis, jei Jungtinė Karalystė atsisakytų tokias investicijas ribojančių taisyklių, kaip skaitmeninių paslaugų mokestis ar Interneto saugos aktas.
Vis dėlto vizitas atskleidė ir sąjungininkų vienybę – ypač migracijos klausimu. K. Starmeris pabrėžė, kad jo vyriausybė šį klausimą vertina „nepaprastai rimtai“, jau yra pasirašę keletą susitarimų dėl migrantų grąžinimo su kitomis valstybėmis ir aktyviai kovoja su kontrabandininkų tinklais. Pirmasis deportacijos pagal „vienas už vieną“ schemą skrydis į Prancūziją tapo matomu šių pastangų simboliu.
Tačiau migracijos iššūkiai išlieka: daugiau nei 30 tūkst. žmonių šiais metais jau kirto Lamanšo sąsiaurį mažomis valtimis – tai didžiausias skaičius per tokį trumpą laikotarpį nuo 2018 metų, kai pradėti fiksuoti tokie duomenys. Tai dar labiau stiprina spaudimą K. Starmeriui ieškoti sprendimų.
Vizito metu išryškėjo ir platesnės geopolitinės įtampos: nuo ginčų dėl Palestinos valstybės pripažinimo iki nesutarimų dėl V. Putino veiksmų Ukrainoje. Tačiau, kaip parodė prabanga ir ceremonijos Vindzore bei Čekerse, britų vyriausybė pasitelkė monarchijos žavesį bandydama išlaikyti santykius su Vašingtonu bent jau išoriškai nepriekaištingus.
