Kaži kam būtų mažiau darbo, jei nereikėtų peržiūrėti kritikuojamos švietimo reformos?
Vos tik mokytojai ėmė streikuoti, reikalaudami netik didesnio atlygio, bet ir protu suvokiamo darbo krūvio, pasilpylė straipsniai apie tai, kad mokytojai – puikiai gyvena. Uždirba daugiau, nei vidutinis žmogus, atostogauja tris mėnesius, kai tūlas pilietis gauna vos mėnesį atostogų. Trumpai tariant – mokytojai streikuoja, o kažkas iš šono visuomenę vis apipila informacija, kuri streiką ir visas mokytojų problemas diskredituoja. Kas gi čia tokie galėtų būt nepatenkinti mokytojų streiku ir suinteresuoti dar labiau pakenkti jų įvaizdžiui? Kaži kas norėtų, kad mokytojai atsitrauktų ir nieko nereikalautų? Kaži kam būtų mažiau darbo, jei nereikėtų peržiūrėti kritikuojamos švietimo reformos? Klausimų daug, o atsakymas… na, tikriausiai jis kiekvienam ateina pats.
Naujienų portaluose po įspėjamojo mokytojų streiko ėmė mirgėti antraštės: „Padidinus algas mokytojams, nukentės gydytojai ir pensininkai“, „Statistikai: mokytojai uždirba 10 proc. daugiau nei kiti darbuotojai“ ir panašiai. Maža to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skėlė bajerį pareikšdama, kad mokytojai vidutiniškai gauna 1,408 eurus jau po mokesčių. Mokytojai, išgirdę tokius skaičius, tik akis užvertė – parodykite, kas tiek gauna, norėtume pamatyti – sako jie.
ŠMSM sako, kad vidutinio mokytojų darbo užmokestis auga sparčiau nei bendras visų samdomų darbuotojų. Šių metų sausį mokytojų vidutinis darbo užmokestis visose savivaldybėse buvo didesnis nei visų profesijų tos savivaldybės samdomų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis. Vidutinis mokytojų darbo užmokestis stabiliai auga kasmet nuo 2019 m. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, anot Valstybės duomenų agentūros, vidutinis mokytojų atlyginimas „į rankas“ siekė 1 408 eurus.
Ministerija taip pat plaunasi rankas ir bando parodyti, kad ji čia niekaip nesusijusi su tuo, kad mokytojų tragiškai trūksta.
Su mokytojų trūkumu susiduria ir visos Europos Sąjungos šalys – tai šių metų kovo mėnesį vykusiame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime pažymėjo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel. Susitikimo metu visų ES valstybių narių atstovai pabrėžė, kad tam įtakos turi didėjantis mokytojų vidutinis amžius[1].
Kaip Lietuvos mokytojai atrodo kitų šalių kontekste?
Valdantieji labai mėgsta tokį savotišką teritorinį paskirstymą – tie, kas nepritaria jų mintims, jų pokyčiams yra vatnikai, o štai jų pačių, tautos išrinktųjų idėjos yra europietiškos, vakarietiškos ir kokios tik nori modernios, geros, žodžiu, nieko neprikiši.
Tad kaip gi tas lietuvaitis mokytojas atrodo europietiškos ir vakarietiškos kultūros kontekste?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikia duomenų apie mokytojus statistiką.
Lietuvos mokytojų atlyginimai yra mažesniojoje pusėje – mažiau gauna tik vengrai, čekai, lenkai, slovakai, turkai, graikai, meksikiečiai ir mokytojai iš Kosta Rikos. Mokytojų atlyginimai Liuksemburge, Vokietijoje lietuvaičių algas viršija tris kartus. Bent du kartus didesnius atlyginimus gauna kone visa šiaurės ir vakarų Europa.
Tačiau Lietuvoje mokytojai dirba bene daugiausiai – pagal mokymo valandas juos lenkia tik Meksika, Čilė ir Kosta Rika. Na, Vakarai, negali nieko sakyti… Dirba bene daugiausiai, gauna kone mažiausiai.
Tačiau tai – dar ne viskas. Pasirodo, Lietuvoje mokytojai yra vieni vyriausių. Jų amžiaus vidurkis – 56,9 metų. Vyresni mokytojai dirba TIK Graikijoje[2].
Tad kaip jums bendras mokytojo paveikslas vakarietiškos kultūros akivaizdoje?
Suskaičiavo vidutinius atlyginimus pagal ydingą metodiką
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nuo pat ministerijos paviešintų skaičių niekaip negali susitaikyti su paskleista dezinformacija. Sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius sako darantis prielaidą, kad,skaičiuojant vidutinius mokytojų atlyginimus, buvo pasirinkta ydinga metodika.
„Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo žmonės apstulbo, kai pamatė paskelbtus aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus. Pasiaiškus kokiais parametrais vadovaujantis jie buvo suskaičiuoti, paaiškėjo skandalingas faktas. Skaičiuojant aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus, nebuvo atsižvelgta į kolegijų, kurios irgi yra aukštosios mokyklos, dėstytojų gaunamą atlygį už darbą! Kolegijos dėstytojai uždirba mažiau nei jų kolegos universitetuose ir tokiu būdu buvo sukeltas atlyginimo vidurkis. Kokios „gudrybės“ buvo pasitelktos skaičiuojant vidutinius mokytojų atlyginimus, kol kas galime tik spėlioti“, – sako A. Jurgelevičius.
Jis priduria, kad galima tik svarstyti, kodėl ŠMSM naudinga pateikti didesnius, nei realybėje, mokytojų atlyginimus.
Ministrui ir visiems valdantiesiems reikia parodyti, kad yra kažkokie pliusai jų kuruojamose srityse. Ypatingai dėl to, kad nenumaldomai artėja finišo tiesioji, kai mokytojo profesija lietuvoje „taps prestižine“. Na, o prestižą pirmiausiai apibrėžia ne kas kita, o atlyginimas – ir tik iš paskos eina visi kiti aspektai.
„Tačiau čia yra ir antras, gerokai svarbesnis, motyvas. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, partijų susitarime dėl švietimo politikos (2021 – 2030) ir Vyriausybės programoje yra numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Todėl nereikia didelio proto suvokti, kad paskelbus didesnius jau dabar esamus mokytojų atlyginimų vidurkius ir norint pasiekti pažadėtą 130 proc., kitiems metams reikės skirti mažiau lėšų“,– sako švietimietis[3].
Mokytojai: iš kur tokius atlyginimus traukiate?
LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas, išgirdęs tokius ministerijos pateiktus skaičius sako, kad galbūt ir yra mokytojų, kurie gauna tokį atlyginimą, tačiau jų – vienetai.
„Negalime paneigti, kad yra didelių atlyginimų. Gali būti mokytojų, gaunančių ir 1600, ir 2000 eurų „į rankas“. Tokių atvejų yra šimtai, tačiau ne tūkstančiai. Esminis skirtumas, kad pagal duomenų agentūros pateiktą skaičių, visi mokytojai IV ketvirtį turėjo uždirbti vidutiniškai 1408 eurus. Gali būti, kad kažkas gavo 3000, kažkas – 100 eurų, bet vidurkis yra toks“, – aiškino LŠMPS pirmininkas. E.Milešinas ir švietimo bendruomenė nesupranta, iš kur tokie skaičiai galėjo atsirasti[4].
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Justė Širmulė, mokanti tris vyresnėlių klases ir turinti auklėtinių klasę sako gaunanti vos 1000 eurų į rankas.
„Kai susirenku visų mokinių darbus, rašinius (82 mokiniai), tai dirbu vakarais, parduoti savaitgaliai. Sakykit man, ar aš kažką blogai darau? Skaitau, yra mokytojų, dirbančių 1,5 etato… Tai naktim nemiegat? Paskaičiavus, oficiali darbo valanda yra 6 eurai. Bet ar kas skaičiavo vakariniu ir savaitgaliniu tarifu?
Mokytojui tuoj į kirpyklą nueiti bus prabanga (tiesą pasakius, yra prabanga…). Už geresnės kavinės kavos puodelį valandą ariam. Tokios melagystės – spjūvis į veidą akademinei bendruomenei. Protingus, išsilavinusius žmones kvailiais laiko“, – sako mokytoja.
Jai antrina ir kiti mokytojai, pasakodami, kad tokio atlyginimo gyvenime akyse nėra matę, nors turi ir kelių dešimčių metų patirtį[5].
Valdantieji mokytojų nemyli – dengiasi pensininkais
Na, o valdantieji ir toliau demonstruoja savo nemeilę pedagogams. Gal išties niekas net nėra suinteresuotas, kad ateities kartos užaugtų išsilavinusios, juk kvailiais lengviau manipuliuoti…
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad jeigu būtų patenkinti reikalavimai ir jų algos didėtų iki 1,3 vidutinio darbo užmokesčio šalyje, nuskriaustos sritys būtų sveikatos ir socialinė apsauga.
„Visuomenei reikia pasiaiškint su mokytojų streiko reikalavimų aritmetika.
Jei norima 130% VDU ir 56% kėlimo, tai išeina, kad dabar vidutiniškai tegauna 83% VDU.
Kas nepanašu į tiesą. Bet būtų gerai, kad profsąjungos tą kažkaip pagrįstų.
Ir, aišku, jei kalba vienu metu apie kas ten kokia dalim etato dirba, tai tą geriau atskirt. Nes tai jau mokyklų tinklo optimalumo klausimas, kuris Lietuvoj mėgstamas numuilint. Šiaip švietimas ir gynyba būdavo vienintelės sritys, kurios gaudavo europietišką procentą BVP“, – rašo R. Kuodis[6].
