Į privalomąją karo tarnybą planuojama pašaukti daugiau kaip 3,8 tūkst. jaunuolių
Lietuvos kariuomenė artėjančiais metais planuoja intensyvų jaunų žmonių įtraukimą į privalomąją karo tarnybą – šaukimas bus vykdomas ištisus metus ir prasidėjo jau penktadienį. 2026-aisiais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatoma pakviesti daugiau kaip 3,8 tūkst. jaunuolių, kurių tarnybos trukmė sieks devynis mėnesius, o dar 90 kariuomenei reikalingas specialybes turinčių asmenų tarnaus tris mėnesius.
Be pagrindinės tarnybos, dalis karo prievolininkų bus paskirstyti į mokymo programas: apie 650 dalyvaus 160–200 dienų trunkančiuose jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, 450 jaunuolių atliks 90–120 dienų trukmės tarnybą pagal pagrindinio karinio rengimo ar karinės specialybės suteikimo programas, o 210 aukštųjų mokyklų studentų bei absolventų karinę pareigą galės įvykdyti per jaunesniųjų karininkų vadų rengimą[1].
Metų pradžioje Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromas šių metų karo prievolininkų sąrašas – sausio 7 dieną jį, laikantis teisės aktų ir stebint nepriklausomiems stebėtojams, suformuos kompiuterinė programa.
Privalomosios karo tarnybos Lietuva buvo atsisakiusi 2008 metais, tačiau pasikeitus saugumo situacijai Europoje ir Rusijai pradėjus agresyvius veiksmus Ukrainoje bei aneksavus Krymą, 2015 metais ši sistema buvo atkurta.
Ką galvoja gyventojai?
Tačiau patys Lietuvoje gyventojai šaukimą į privalomąją karo tarnybą vertina nevienareikšmiškai, o kiti net svarsto, kad tokios valstybės kaip Lietuva apskritai nebelikę ir pradėti reikėtų „ne nuo to galo“.
„Skaitau ir stebiuosi, kaip dasigyvenom, nereikia niekam mūsų pulti, mes tuoj patys išsinaikinsim su tiek neapykantos vienas kitam.“ – rėžė vienas internautas.
Kiti tvirtino, kad armija – vyriškumo mokykla, tad norint vyrus padaryti „vyrais“, tą esą galima padaryti tik kariuomenėje, kai vyriškos lyties atstovas susiduria su sunkumais ir juos turi spręsti čia ir dabar.
„Bet kviečiam tik vyrus, nors deklaruojam lyčių lygybę.“ – piktinosi kitas komentatorius.
Nauja tvarka: didesnės išmokos ir ilgesnė prievolė rezerve
Nuo 2026 metų keičiasi privalomosios karo tarnybos šaukimo tvarka ir atidėjimo galimybės. Į tarnybą bus kviečiami 18–22 metų jaunuoliai, o pilnametystės sulaukę moksleiviai, patekę į karo prievolininkų sąrašus, tarnauti bus šaukiami iškart po mokyklos baigimo. Savanoriškai prie tarnybos bus galima prisijungti iki 39 metų[2].
Kartu griežtinama atidėjimo tvarka – jaunuoliai, kurie į aukštąsias mokyklas įstos jau po įtraukimo į karo prievolininkų sąrašus, tarnybos atidėti nebegalės, tačiau studentams paliekamos alternatyvos: akademinės atostogos privalomajai tarnybai arba karinį parengtumą leidžiančios įgyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymo ar savanoriškosios nenuolatinės tarnybos programos.
Taip pat numatytos didesnės finansinės paskatos ir pokyčiai po tarnybos. Labai gerai įvertinti kariai galės gauti iki 7,5 tūkst. eurų išmokas, o savanoriškai tarnybą pradėjusiems jos didės iki maždaug 9,8 tūkst. eurų, be to, bus sudaryta galimybė susigrąžinti lėšas už B kategorijos vairavimo kursus.
Stiprinant kariuomenės rezervą, buvimo jame laikotarpis ilginamas nuo 10 iki 15 metų, numatant reguliarius kartotinius mokymus, o nuo 2025 metų visi 17-mečiai jau privalo pateikti savo kontaktinius duomenis ir sveikatos deklaraciją, kad pasirengimas tarnybai būtų sklandesnis.
