<h2>Lyderė Estija – pati pirmoji prisijungė prie ES skaitmeninio COVID-19 paso</h2>
<p>Oficialiai pranešama, kad viena iš Baltijos šalių – Estija šįkart parodė savo lyderystę. Ši Baltijos šalis bus viena iš pirmųjų, pradėjusių skaitmeninių COVID-19 pasų išdavimą. Pasak Estijos el. socialinių reikalų ministerijos patarėjos plėtros ir inovacijų klausimais Auroros Ursulos Joalos, nuo birželio pirmosios pusės, Estija bei kitos pirmosios ES valstybės jau turėsiančios net tris visoje ES galiojančius skaitmeninius COVID-19 sertifikatus: imunizacijos, neigiamo testo bei persirgimo COVID-19.[1]</p>
<p>Tiesa, Estijai toks sprendimas nebuvo staigus ir nenumatytas, mat „Schengenvisainfo news“ nurodo, kad šalis kartu su PSO uoliai dirbo prie skaitmeninio sertifikato jau nuo praėjusių metų spalio. Taipogi šių metų balandžio 30 dieną išleido savo skaitmeninės vakcinacijos pasą. Taip pat informuojama, jog tikimasi, kad toks pasas galios 12 mėnesių. Kalbant apie tokio sertifikato trukmę, svarbu paminėti, kad imunizaciją galima patvirtinti po kiekvienos vakcinos, o kelionės sertifikatas gali būti išduotas praėjus 11 dienų nuo pirmojo teigiamo PGR testo rezultato ir galiojantis net 180 dienų. Neigiamo COVID-19 testo sertifikatą galima gauti atlikus testą ir gavus neigiamą atsakymą prieš 14 dienų iki kelionės. Tačiau, pasak A. U. Joalos, prieš kelionę vis tiek yra reikalaujama pakartotinai atlikti testą. „Schengenvisainfo news“ praneša, kad Estija taipogi pažymi neplanuojanti sudaryti susitarimų su šalimis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai.</p>
<p>Sprendimas dėl skaitmeninio sertifikato Europos Sąjungoje nekilo „iš niekur“. Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos viceprezidentė Virginia Messina pažymėjo, kad turizmo sektorius kenčia jau daugiau nei metus laiko ir net 62 milijonai žmonių yra netekę darbo. Todėl iniciatyva dėl skaitmeninių COVID-19 sertifikatų, pasak jos, „padės atkurti saugias tarptautines keliones“.[2] O kaip žinia, pagrindinės pajamos daugiausiai yra iš kelionių vasarą, tad per daug nustebti nereiktų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/covid-license.jpg" alt="Skaitmeninis sertifikatas" /></p>
<h2>Žadėti skaitmeniniai ES COVID-19 pasai netrukus pradės veikti Vokietijoje</h2>
<p>Europos skaitmeninis COVID-19 pasas arba kitaip – skiepų pasas, kuriam žmonės aktyviai priešinosi, panašu, kad greitu metu bus įvestas jei ne visose, tai bent jau didžiojoje dalyje ES šalių. Lietuvoje įvestas galimybių pasas buvo tik pasiruošimas lyginant su tuo, kad toks dokumentas bus vykdomas tarptautiniu mastu ir pasipriešinti jam nebebus taip paprasta. Nepriklausomai nuo to, kad masinė vakcinacija pasiteisino ne visur (kaip antai Seišelių ir Danijos pavyzdys), o nuolat atliekami COVID-19 testai negarantuoja, kad užsikrėsti ir nejučia tapti viruso nešiotoju galima iškart po skiepo. Kad tokio tipo „sertifikatas“ ne tik, kad nepasiteisina, bet dar ir segreguoja sveiką visuomenės dalį, buvo įrodyta jau seniau. Panašu, kad niekam absoliučiai neįdomu remtis logine patirtimi. </p>
<p>Pranešama, kad Europos Parlamentas birželio 8 dieną galutinai patvirtino ES skaitmeninį sertifikatą – COVID-19 pasą. Norime to ar ne, tačiau Europos Komisija jau pranešė, kad toks pasas padės laisvai judėti tarp kitų ES valstybių narių ir oficialiai pradėsiantis galioti jau nuo liepos 1 d. Nurodoma, kad ES galiojantis sertifikatas bus suteikiamas tiems gyventojams, kurie pasiskiepijo viena iš patvirtintų vakcinų nuo COVID-19 („Pfizer/BioNTech“, „Moderna“, „Johnson & Johnsnon“ arba „AstraZeneca“). Pasas taipogi galės būti suteiktas asmenims, kurie atliko testą arba persirgo šia infekcija.[3]</p>
<p>Štai viena iš didžiųjų ES valstybių nutarė inicijuoti jau kuris laikas planuojamą europinio COVID-19 paso idėją. Pranešama, kad Vokietija tokį pažymėjimą pradėjo diegti jau ketvirtadienį ir jį bus galima naudoti visoje Europos Sąjungoje, mat jau iš anksto ruošiamasi atgaivinti „vasaros atostogų bumą“. Tiesa, svarbu paminėti, kad kiek kitokį pavadinimą įgavęs skaitmeninis sertifikatas niekuo nesiskiria nuo žymaus lietuviškojo „galimybių“ paso, mat jis bus išduodamas tiems, kurie atitinka nurodytus „saugumo standartus“. Pranešama, kad su šiuo skaitmeniniu sertifikatu žmogus galės laisvai lankytis restoranuose, muziejuose ir kitose įstaigose.[4]</p>
<p>Vokietijos Sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas teigė, kad Europa su tokiu nauju tarptautiniu standartu, kol kas yra lyderė, mat niekur kitur pasaulyje dar tokio nėra.[5] Iš ES išstojusi Jungtinė Karalystė, panašu, ant COVID-19 pasų mados „neužsikabino“ ir praneša, kad nuo gegužės 24 d., valstybės gyventojams vykstant į Ispaniją, apribojimai ir saviizoliacija nebetaikomi, išskyrus atvejus jeigu:[6]</p>
<ul>
<li>Per 14 dienų iki kelionės į Ispaniją asmuo keliavo į šalį, esančią rizikos zonoje;</li>
<li>Keliaujama iš žemyninės Ispanijos dalies į Balearų arba Kanarų salas;</li>
<li>Jeigu Kanarų salose apsistojama turistinėse apgyvendinimo vietose;</li>
<li>Keliaujama sausumos keliais iš Prancūzijos.</li>
</ul>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eu-3.jpg" alt="Europos Sąjunga" /></p>
<h2>Lietuvos galimybių pasai nepasiteisino kaip ir „Korona Stop“ programėlė</h2>
<p>Pradedant vis garsiau kalbėti apie tai, kad birželio mėnuo galimai yra paskutinis, kuomet gyvename karantino sąlygomis, penktadienį A. Armonaitė pareiškė, kad jei taip nutiks, kad Vyriausybė atšauks karantiną, tuomet gali nebeprireikti ir galimybių paso. Primename, kad galimybių pasas Lietuvoje startavo gegužės 24 dieną, o jį inicijavo Laisvės partija. Pati partija savo suvažiavimo metu įrodė, kad galimybių paso idėja, panašu, greitu metu žlugs. Mat iš partijos narių tokie pasai nebuvo reikalaujami. Dabar parlamentarė A. Armonaitė teigia, kad nors ir patys šį pasą inicijavo, bet jau laukia dienos, kada jį galėsiantys išjungti, tačiau neneigia, kad tokia patirtimi dar teks ateityje pasinaudoti:[7]</p>
<blockquote>Jeigu taip nutiktų, kad mes turime kažkokią viruso atmainą, apie kurią dar nežinome, mes galime panaudoti galimybių pasą kaip karantino valdymo instrumentą. Vyriausybė netrukus priims tuos sprendimus, mes dar turime išsamiau padiskutuoti, atsižvelgiant į susirgimus ir atsižvelgiant į tai, kad ganėtinai sparčiai vyksta skiepijimas.</blockquote>
<p>Panašus likimas nutiko ir programėlei „Korona Stop“, sukurtai, kad padėtų lengviau atsekti rizikingus kontaktus su COVID-19 užsikrėtusiais asmenimis. Dar balandžio 14 d. sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys garsiai pripažino, esą ši programėlė „nebuvo geriausias sprendimas“. Mat lyginant lietuviškąją programėlę su kitais Skandinavijos šalių pavyzdžiais, atsilikome „kokį dešimt kartų“.[8] Nepamirškime ir to, kad visi šie valdančiųjų eksperimentai yra rengiami iš mokesčių mokėtojų kišenės, todėl tikrai nuliūdina žinia, kad visgi, kai kurie iš jų – nepasiteisina.</p>
<p>Visgi, po tokių žinių Lietuvos mokslininkai nerimsta – siūlo per daug „neatleisti vadelių“. Mat tai kiek primena vasario mėnesį:[9]</p>
<blockquote>Nedarykim tos pačios klaidos, kuri buvo padaryta vasario mėnesį, kai, atrodė, nukrito (susirgimų skaičius), pradėjome viską laisvinti, bet Vilnius „neišsivalė“ ir trečioji banga jame buvo beveik tokio paties dydžio kaip antroji. Man atrodo, už poros savaičių galėtume kalbėti drąsiau, – kalbėjo duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.</blockquote>
<p>Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, nereiktų daryti klaidos ir nešvelninti taisyklių galimybių pasui gauti. Mat dabar greitųjų testų galiojimo laikas yra pratęstas iki 48 valandų, o pasak mokslininko, reiktų palikti 24 valandų galiojimo laiką, esą toks pakitimas galintis neigiamai atsieiti ateityje. Tad džiaugtis, jei ir bus panaikintas galimybių pasas, reiktų tyliai. Panašu, kad karantinus kartosime kiekvieną šaltąjį metų sezoną, o atostogausime vasaromis. Todėl visai netrukus prie jų galime sugrįžti ir vėl, net juos ir atšaukus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/covid.jpg" alt="Galimybių pasas" /></p>
<h2>Lietuvoje norima skiepyti net ir persirgusius COVID-19</h2>
<p>Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad net ir persirgusius COVID-19 infekcija rekomenduoja skiepyti viena vakcinos doze. Iki šiol persirgusieji tokių „privilegijų“ neturėjo ir galėjo gauti galimybių pasus tik su dokumentu, patvirtinančiu, kad persirgta koronavirusu. Visgi, panašu, kad taip siekiama visuomenę dar labiau „įsprausti“ į kampą ir paraginti skiepytis. Sveikatos apsaugos ministro atstovės Aistės Šukštos teigimu, procesas jau yra planuojamas:[10]</p>
<blockquote>Ministerija persirgusių skiepijimui viena doze ruošiasi ir šį procesą planuoja. Tai bus padaryta, kai bus pakeisti atitinkami teisės aktai. </blockquote>
<p>„Kauno diena“ praneša, kad remiantis tokio nutarimo projektu, kad persirgę COVID-19 ir paskiepyti viena doze kaip ir pagal skiepų schemą pilnai paskiepytieji, galėsiantys naudotis Galimybių pasu neribotą laiką po skiepo praėjus dviem savaitėms. Taip pat pažymima, kad persirgusiems ir neskiepytiems asmenims laisvesnės karantino sąlygos galios ne 180 dienų pagal dabartinę situaciją, o 210 dienų. </p>
