Prancūzijos mokyklos uždraudė musulmonėms mokinėms dėvėti abajas
Pasak prancūzų švietimo ministro Gabrielio Attalio, Prancūzijos valstybinės mokyklos, pirmadienį prasidėjus naujiems mokslo metams, namo išsiuntė kelias dešimtis mergaičių, kurios į pamokas atėjo vilkėdamos abajas – ilgus ir laisvus kūną uždengti galinčius apdarus, kuriuos dėvi musulmonės moterys ir mergaitės[1].
Tai naujojo Prancūzijos švietimo ministerijos sprendimo padarinys. Dar rugpjūčio pabaigoje, prieš mokiniams grįžtant į klases, paskelbta, kad Prancūzijos valdžios institucijos ketina drausti mokyklose dėvėti abaja sukneles, tokį sprendimą grindžiant teiginiu, kad šie drabužiai pažeidžia griežtus pasaulietinius Prancūzijos švietimo įstatymus.
Toks abajos uždraudimo sprendimas buvo priimtas po kelis mėnesius trukusių ilgų ir įtemptų diskusijų dėl šio rūbo dėvėjimo mokyklose.
Prancūzijos mokyklose musulmonės mergaitėms dar 2004 m. buvo uždrausta dėvėti ir islamišką galvos apdangalą.
Tuometinis įstatymas teigė: „draudžiama dėvėti ženklus ar aprangą, kuriais mokiniai tariamai demonstruoja religinę priklausomybę“. Tai apima didelius kryžius, žydiškas kipas ir islamietiškus galvos apdangalus[2].
Įsigaliojus šiam draudimui, prancūzų politinio spektro kraštutiniai dešinieji ilgus metus reikalavo ir abajos draudimo, nors kairiųjų teigimu, tai pažeistų musulmonių moterų pilietines laisves.
Galiausiai dešinieji pasiekė pergalę: pernai išleistas įstatymo papildymas, kuriame abaja buvo apibūdinta kaip vienas iš drabužių, kurių dėvėjimas gali būti uždraustas, jei jie „dėvimi taip, kad būtų atvirai demonstruojama religinė priklausomybė“.
Musulmonės moksleivės priešinasi draudimui, tačiau jau sulaukė mokyklų atkirčio
Tačiau pirmadienį, prasidėjus naujiems mokslo metams, nepaisydamos religijos simbolių draudimo, dėvėdamos abają į Prancūzijos mokyklas atvyko beveik 300 mergaičių. Nors įsikišus mokyklos administracijai dauguma jų sutiko persirengti, tačiau 67 atsisakė tai padaryti ir galiausiai buvo išsiųstos namo.
Prancūzijos švietimo ministerija skelbia, kad mergaitėms, kurios pirmadienį pasirodė vilkėdamos abają ir kurios vėliau paliko mokyklą, buvo įteiktas perspėjimas ir jų šeimoms adresuotas laiškas, kuriame teigiama, kad „sekuliarizmas nėra suvaržymas, tai – laisvė“. Taip pat perspėjama, kad jei jos vėl ateis į mokyklą vilkėdamos abają, bus pradėtas „naujas dialogas“.
Prancūzijos švietimo ministras G. Attalio teigia, kad šalyje toliau tęsiantis aktyvioms diskusijoms dėl draudimo, jis būtų linkęs pritarti, kad švietimo aplinkoje būtų išbandytos mokyklinės uniformos arba aprangos kodas – tai galimai numalšintų dabar akivaizdžiai jaučiamą religinių mažumų pasipiktinimą.
Šiuo metu, uniformos Prancūzijos mokyklose nėra privalomos; jos neprivalomos nuo 1968 m., tačiau pastaruoju metu uniformų klausimas vis dažniau grįžta į politinę darbotvarkę ir dažnai yra konservatyvių ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikų iniciatyva.
Ministras G. Attalio teigia, kad vėliau šiais metais pristatys tvarkaraštį, pagal kurį mokyklose, kurios sutiks dalyvauti bandomajame uniformų diegime, bus įdiegtos uniformos.
„Nemanau, kad mokyklinės uniformos yra stebuklingas sprendimas, išsprendžiantis visas problemas, susijusias su priekabiavimu, socialine nelygybe ar pasaulietiškumu, bet turime atlikti eksperimentus, išbandyti dalykus“, – sakė jis, skatindamas diskusijas šiuo klausimu.
O pasipiktinimui dėl abajų draudimo ir toliau tęsiantis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gynė šią prieštaringai vertinamą priemonę, sakydamas, kad Prancūzijoje yra „mažuma, kuri užgrobia religiją ir meta iššūkį respublikai bei sekuliarizmui“. Prezidentas pabrėžė, kad tai sukelia „blogas pasekmes“.
Savo ruožtu musulmonams atstovaujanti asociacija jau pateikė prašymą Prancūzijos Valstybės tarybai, aukščiausiajam Prancūzijos teismui, nagrinėjančiam skundus prieš valstybės institucijas ir prašo atšaukti draudimą dėvėti abajas.
Prancūzijos musulmonų tikėjimo taryba (CFCM), kuri yra įsteigta atstovauti musulmonams vyriausybiniu lygiu, pareiškė, dėl pastarojo draudimo gali kilti didesnė diskriminacijos rizika.
„Musulmonai jau yra išstumti iš Prancūzijos politinio gyvenimo: tai tikroji problema, susijusi su mokyklinių abajų ginču. Aiškaus šio drabužio apibrėžimo nebuvimas sukuria neaiškią situaciją ir teisinį netikrumą“, – teigiama tarybos pranešime[3].
CFCM atstovai taip pat išreiškė nuogąstavimą dėl savavališkos valdžios kontrolės ir dėl to, kad jaunų mergaičių aprangos vertinimo kriterijai gali būti grindžiami „tariama kilme, pavarde ar odos spalva“, o ne tuo, ką jos iš tiesų dėvi.
Kas yra abaja?
Abaja yra tradicinis laisvai krentantis, ilgas apsiaustas, kurį dėvi kai kurios musulmonės moterys, daugiausia Artimuosiuose Rytuose ir kituose regionuose, kur vyrauja islamo kultūra. Dažniausiai abajos būna juodos arba tamsios spalvos, nors rūbas kai kada gali būti įvairių stilių ir spalvų.
Pagrindinė abajaus paskirtis – užtikrinti kuklumą ir pridengti kūną pagal islamo aprangos taisykles.
Abajos paprastai siuvamos iš lengvų, plazdančių audinių, pavyzdžiui, krepinio, šifono ar šilko, ir yra skirtos visam kūnui pridengti, išskyrus veidą, rankas ir kartais pėdas.
Kai kurios moterys kartu su abaja renkasi papildomą galvos apdangalą – hidžabą, kuris dar labiau pridengia galvą.
Nors abaja yra įprastas tradicinis drabužis daugelyje musulmoniškų šalių, aprangos taisyklės ir stilius gali skirtis priklausomai nuo kultūrinių ir regioninių skirtumų. Kai kurios moterys taip pat dėvi kitokius kuklius drabužius, pavyzdžiui, nikabą arba burką, kurie dar labiau dengia veidą.
Svarbu pažymėti, kad pasirinkimas dėvėti abają ar bet kokios formos kūną dengiančius drabužius yra asmeninis, ir ne visos musulmonės moterys tai pasirenka. Kukli apranga yra islamo principas, tačiau musulmonų bendruomenės visame pasaulyje jį įvairiai interpretuoja ir taiko skirtingas praktikas.
