Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu nuo 2026 metų panaikins privilegijas buvusiems premjerams
Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu paskelbė, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos bus panaikintos viso gyvenimo privilegijos, iki šiol teiktos buvusiems premjerams. Sprendimas buvo paskelbtas rugsėjo 13 dieną po jo interviu, o vėliau patvirtintas socialiniame tinkle „X“ žodžiais: „Tai padaryta“.
S. Lecornu teigė, kad ši priemonė yra simbolinis žingsnis siekiant parodyti, jog aukščiausios valdžios pareigūnai taip pat pasirengę dalytis našta laikotarpiu, kai visuomenės prašoma priimti griežtas biudžeto taupymo priemones. „Negalime prašyti prancūzų žmonių dėti pastangas, jei to nedaro valstybės vadovai. Reforma ne visada yra skirta kitiems, nes tai kelia įtarumą“, sakė jis.
Pagal naująją tvarką buvusių premjerų apsauga, kuri šiuo metu yra neribota, bus teikiama ne ilgiau kaip trejus metus ir tik esant realiam grėsmių lygiui. Automobilis ir vairuotojas, iki šiol suteikiami visam gyvenimui, bus teikiami dešimt metų.
Buvusių premjerų teisė į asmeninį sekretorių liks galioti iki dešimties metų arba iki 67 metų amžiaus, o išėjusiems iš pareigų jiems ir toliau bus mokama 15 tūkstančių eurų bruto kompensacija tris mėnesius.
Privilegijos iki šiol valstybei kainavo milijonus
Prancūzijoje šiuo metu yra 17 buvusių premjerų, kurių privilegijos valstybės biudžetui kasmet kainuoja apie 1,5 milijono eurų, o dar apie 3 milijonus eurų kasmet išleidžiama jų apsaugai. 2024 metais visos privilegijos, teiktos buvusiems premjerams ir ministrams, valstybei kainavo beveik 4,4 milijono eurų, iš kurių beveik pusė buvo skirta apsaugai.
Pagal Nacionalinės Asamblėjos 2025 metų gegužę paskelbtus duomenis, brangiausiai valstybei atsiėjo Dominique’as de Villepinas — 207 072 eurus, po jo sekė Bernard’as Cazeneuve’as su 198 290 eurų, Jean’as-Pierre’as Raffarinas su 158 208 eurų, Lionel’is Jospinas su 157 657 eurų ir Édith Cresson su 157 223 eurų.
S. Lecornu pažymėjo, kad nors realus poveikis šalies biudžetui gali būti ribotas, sprendimas turi didelę simbolinę reikšmę, nes rodo valdžios pasiryžimą atsisakyti perteklinių privilegijų tuo metu, kai visuomenės prašoma susitaikyti su taupymu. Ankstesni premjerai buvo svarstę apie šių privilegijų peržiūrą, tačiau jiems nepavyko pasiekti pokyčių.
Sprendimas priimtas siekiant įtvirtinti naują biudžetą ir užtikrinti visuomenės pasitikėjimą nauju premjeru
S. Lecornu buvo paskirtas ministru pirmininku rugsėjo 9 dieną prezidento Emmanuelio Macrono sprendimu, kai jo pirmtakas François Bayrou neteko parlamento pasitikėjimo po to, kai pasiūlė 44 milijardų eurų biudžeto mažinimą siekiant pažaboti valstybės skolą. Per priesaikos ceremoniją S. Lecornu pažadėjo „pertrūkį su praeitimi“ ir siekį suformuoti vyriausybę, galinčią užsitikrinti pakankamą paramą biudžetui priimti.
Jo sprendimas atsisakyti dviejų valstybinių švenčių panaikinimo, kurį buvo numatęs F. Bayrou, taip pat vertinamas kaip siekis parodyti naują kryptį ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. Pats S. Lecornu pabrėžė nenorintis bendradarbiauti su dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), vietoje to ketina ieškoti paramos socialistų, ekologų ir komunistų gretose.
Šiuo metu Prancūzijos valstybės skola siekia 3,5 trilijono eurų, o biudžeto deficitas — 142 milijardus eurų, arba 5,6 procento BVP. Vyriausybė siekia iki 2026 metų sumažinti deficitą 43,8 milijardo eurų ir tikisi, kad simbolinis atsisakymas valdžios privilegijų padės stiprinti pasitikėjimą valdžia, kai bus prašoma visuomenės susiveržti diržus.
