Emmanuelis Macronas paskelbė apie Prancūzijos sprendimą prisijungti prie kitų šalių ir pripažinti Palestiną
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas oficialiai paskelbė, kad jo šalis pripažįsta Palestinos valstybę, ir pristatė planą dėl JT mandatu pagrįstos tarptautinės stabilizacijos pajėgos Gazos Ruože. „Atėjo laikas užbaigti karą Gazoje, žudynes ir mirtį. Atėjo laikas įvykdyti teisingumą Palestinos tautai ir todėl pripažinti Palestinos valstybę Gazoje, Vakarų Krante ir Jeruzalėje“, – sakė E. Macronas per savo kalbą JT generalinės asamblėjos salėje, atidarydamas specialų viršūnių susitikimą[1].
Jo žodžiai buvo palydėti salės ovacijomis, o Palestinos valdžia sprendimą pavadino „istoriniu ir drąsiu“. Tuo tarpu JAV ir Izraelio atstovai sesijoje nedalyvavo, o Tel Avivas iniciatyvą atmetė. Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas pareiškė, kad Palestina turėtų tapti visateise JT nare, pabrėždamas: „Ši konferencija yra svarbus etapas, tačiau tai nėra kelio pabaiga. Tai tik pradžia.“
Arabų ir musulmonų lyderiai tuo pat metu ruošiasi susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Niujorke, kur aptars savo planą dėl stabilizacijos pajėgos Gazoje. Prie Palestinos pripažinimo taip pat prisijungė Jungtinė Karalystė, Kanada ir Australija. Vakare prie Prancūzijos prisidėjo Monakas, Belgija, Andora, Malta ir Liuksemburgas, todėl Palestiną pripažįstančių šalių skaičius pasiekė tris ketvirtadalius JT narių.
JT generalinis sekretorius Antonijus Guterresas pabrėžė: „Valstybingumas palestiniečiams yra teisė, o ne privilegija. Nieko negali pateisinti siaubingų spalio 7-osios išpuolių, bet nieko negali pateisinti ir kolektyvinės palestiniečių tautos bausmės.“
Izraelio ambasadorius JT Danny Danonas sesiją pavadino „gėdingu politiniu cirku“, o Vašingtonas perspėjo sąjungininkus, kad Palestinos pripažinimas gali sulaukti „atsakomosios“ Izraelio reakcijos, įskaitant Vakarų Kranto aneksijos planus. E. Macrono pristatytas stabilizacijos planas numato, jog JT vadovaujamos pajėgos perimtų saugumo kontrolę Gazoje, nuginkluotų Hamas ir padėtų parengti Palestinos valdžios policiją. Arabų Lyga dar liepą paskelbė, kad Hamas neturi vaidinti jokio vaidmens valdyme, o valdžia turi būti perduota naujai išrinktai Palestinos valdžiai.
JT viršūnių susitikime pasigirdo prieštaringos reakcijos dėl Palestinos pripažinimo
Diplomatinis maratonas JT būstinėje vyko tuo metu, kai Izraelis intensyvino puolimą Gazos mieste, kur, pasak pranešimų, pirmadienį žuvo 37 palestiniečiai, iš jų 30 – Gazos mieste. Izraelio pajėgos teigė medžiojančios apie 3 tūkst. Hamas kovotojų, nepaisant tarptautinių humanitarinių perspėjimų. Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas, negalėjęs atvykti į Niujorką dėl JAV sankcijų, nuotoliniu būdu paragino Hamas perduoti ginklus Palestinos valdžiai ir dėkojo 149 šalims, jau pripažinusioms Palestinos valstybę. Jis pabrėžė: „Mes taip pat smerkiame civilių žudymą ir įkalinimą, įskaitant Hamas veiksmus 2023 m. spalio 7 dieną.“
JAV prezidentas D. Trumpas artimiausiomis dienomis planuoja pasakyti kalbą, kurioje esą smerks „globalistines institucijas“, tvirtindamas, kad jos „smarkiai suardė pasaulio tvarką“. Po pasisakymo jis susitiks su Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Egipto, Kataro ir Saudo Arabijos vadovais. Kol kas joks jo žingsnis nerodo, kad Baltieji rūmai laiko Palestinos valdžią tinkamu Hamas alternatyviu partneriu taikai.
Tuo tarpu arabų šalys tikisi, jog susitikimas leis išgauti aiškesnę JAV poziciją dėl Arabų Lygos siūlomų Gazos ateities planų. Šiuose planuose pabrėžiama, kad masinis palestiniečių išvarymas yra nepriimtinas, o nauja Palestinos valdžia turėtų turėti svarbų vaidmenį. Buvusio Didžiosios Britanijos premjero Tony Blairo vadovaujama darbo grupė siūlo alternatyvų rekonstrukcijos planą, tačiau ir jis nenumato, kad Hamas dalyvautų valdyme[2].
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu toliau kartoja, jog Izraelis privalo išlaikyti bendrą saugumo kontrolę Gazoje, net jei civilinę administraciją perimtų arabų šalys. Kai kurie jo dešiniojo sparno koalicijos partneriai ragina aneksuoti Gazą, o Izraelis jau dabar smarkiai spaudžia Palestinos valdžią finansiškai, sulaikydamas mėnesinius pajamų pervedimus. Jungtiniai Arabų Emyratai pabrėžė, kad Vakarų Kranto aneksija būtų „raudona linija“, nes ji prieštarautų Abraomo susitarimų dvasiai.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper perspėjo: „Naujų gyvenviečių plėtra kelia grėsmę Palestinos valstybės gyvybingumui. Du valstybės sprendimas rizikuoja nugrimzti po griuvėsiais, ir to būtent siekia ekstremistai abiejose pusėse.“
Tarptautiniai lyderiai ragina grįžti prie derybų ir dviejų valstybių sprendimo
Europos ir kitų šalių lyderiai JT asamblėjoje išreiškė skirtingas nuomones dėl tolesnio taikos kelio. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot aiškino, kad Palestinos pripažinimas yra Hamas atmetimas, nes plane aiškiai nurodoma, jog ši grupuotė negali dalyvauti valdyme. Jis priminė, kad generalinė asamblėja jau pritarė septynių puslapių deklaracijai, numatančiai „apčiuopiamus, terminuotus ir negrįžtamus žingsnius“ link dviejų valstybių sprendimo, kartu reikalaujant, kad Hamas nusiginkluotų. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pabrėžė:
„Bet kokie žingsniai aneksijos link taip pat kenkia galimybėms tvariai išspręsti konfliktą. Nors šiuo metu tai gali atrodyti tolima, derybos dėl dviejų valstybių yra vienintelis kelias, leidžiantis izraeliečiams ir palestiniečiams gyventi taikoje, saugume ir orume.“
Palestinos valdžia pakartojo savo pasirengimą perimti Gazos ir Vakarų Kranto administravimą tarptautinės bendruomenės pagalba. Tuo pat metu tarptautinė spauda pažymi, kad Izraelio vidaus politikoje stiprėja prieštaravimai: dalis dešinės nori aneksuoti teritorijas, o nuosaikesni balsai pasisako už tarptautinį kompromisą. Situacija išlieka įtempta, nes Gazos gyventojai tebėra karo epicentre, o diplomatinės iniciatyvos kol kas nesugebėjo sustabdyti smurto.
Nors dauguma pasaulio valstybių jau pripažino Palestinos valstybę, kelias į taiką tebėra sudėtingas. JT generalinis sekretorius A. Guterresas įspėjo: „Besitęsiantis gyvenviečių plėtimas, aneksijos grėsmė ir smurto eskalacija turi būti sustabdyti.“ Tačiau tuo pat metu jis pabrėžė, kad nei teroristiniai Hamas išpuoliai, nei kolektyvinės bausmės negali būti pateisinamos. Šis viršūnių susitikimas atskleidė gilius nesutarimus tarp pagrindinių veikėjų, tačiau kartu parodė, kad tarptautinė bendruomenė vis dar ieško kelio link dviejų valstybių sprendimo, kuris leistų užtikrinti ilgalaikę taiką ir saugumą regione.
