Jei Prancūzija leistų savanorišką karinę tarnybą, pritrauktų iki 50 tūkst. jaunų žmonių
Pastaruoju metu Europoje vis labiau ryškėja pastangos pritraukti daugiau jaunimo į gynybos struktūras, reaguojant į augančią įtampą žemyne. Belgija jau žengė konkretų žingsnį: visiems 17-mečiams ji pradėjo siųsti kvietimus svarstyti savanorišką vienerių metų tarnybą, siekdama sustiprinti kariuomenės rezervą. Vokietija taip pat svarsto nacionalinės tarnybos atnaujinimą ir aktyviau įtraukia jaunus žmones į diskusijas apie savanorišką tarnybą.
Prancūzijoje brandinamas planas įvesti savanorišką karinę tarnybą, kuri galėtų tapti vienu didžiausių jaunimo pasirengimo projektų per kelis dešimtmečius. Prezidentas Emmanuelis Macronas, dalyvaudamas G20 viršūnių susitikime, užsiminė, kad sprendimas gali būti paskelbtas jau lapkričio 27 dieną. Ši iniciatyva svarstoma jau kelis mėnesius ir yra siejama su didėjančia įtampa prie Europos sienų[1].
Planuojama, kad nacionalinė tarnyba truktų apie dešimt mėnesių, o dalyviai už tarnybą gautų atlygį. Vertinama, jog kasmet programoje galėtų dalyvauti nuo 10 iki 50 tūkst. jaunų žmonių, kurie taptų papildomu valstybės rezervu krizės atveju. Šis modelis būtų ne tik kariuomenės, bet ir visuomenės atsparumo priemonė.
Iniciatyvą dalis politikų palaiko, tačiau kiti vertina atsargiai ir akcentuoja profesionalios kariuomenės svarbą. Kraštutinių dešiniųjų lyderis Jordanas Bardella socialiniame tinkle rašė: „Pritariu nacionalinės tarnybos atkūrimui karinės tarnybos forma. Jos sustabdymas prezidento Chiraco laikais buvo klaida.“
Paryžius primena – šaliai reikia būti pasirengusiai kolektyvinei gynybai
E. Macronas pabrėžė, kad dabartinis geopolitinis kontekstas verčia Prancūziją rimtai svarstyti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms. Kalbėdamas Johanesburge, jis sakė: „Gyvename pasaulyje, kupiname neužtikrintumo ir augančių įtampų. Jei norime būti iš tikrųjų saugūs, turime atgrasyti kitus nuo agresijos. Prancūzija turi išlikti stipri tauta su stipria armija ir gebėjimu bendrai reaguoti.“
Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Fabienas Mandonas atkreipė dėmesį, kad daug Europos šalių jau grįžta prie nacionalinės tarnybos. Jis sakė: „Daugelis mūsų Europos kaimynų vėl įveda nacionalinę tarnybą – tai tendencija, kurią turime stebėti ir mūsų šalyje.“ Prancūzijoje privalomoji karo tarnyba buvo sustabdyta 1997 metais.
Idėją dėl savanoriškos tarnybos E. Macronas pirmą kartą paskelbė liepos 13 dieną, kalbėdamas aukšto rango karininkams. Tuomet jis pabrėžė: „Europa šiandien yra pavojuje dėl Rusijos keliamo ilgalaikio grasinimo. Mums reikia tautos, kuri gebėtų atsilaikyti ir būti mobilizuojama.“ Jis taip pat sakė, kad būtina „suteikti jaunimui naują galimybę tarnauti įvairiomis formomis mūsų ginkluotosiose pajėgose“.
Daug klausimų vis dar neatsakyta: programos detalės bus atskleistos artimiausiu metu
Nors iniciatyva aktyviai aptariama, daugelis praktinių detalių visuomenei kol kas lieka neaiškios. Gynybos ministerija atsisakė komentuoti tarnybos trukmę, kaštus ir organizavimą. Ministerijos atstovė Alice Rufo tik nurodė, kad šiuo klausimu „vyksta darbas“.
Diskusijas šalyje dar labiau įkaitino pastarieji generolo Fabieno Mandono pasisakymai. Jis pareiškė, kad jei Rusijos grėsmė stiprės, Prancūzijai gali tekti būti pasirengusiai „prarasti savo vaikus“. Šie žodžiai sukėlė didelį politinį atgarsį ir papildomai paskatino kalbas apie nacionalinį pasirengimą.
Nors galutinis sprendimas dėl savanoriškos tarnybos dar nepaskelbtas, vis daugiau ženklų rodo, kad Prancūzija ieško būdų sustiprinti savo gynybinį potencialą. Augant įtampoms Europoje, savanoriška nacionalinė tarnyba gali tapti nauju valstybės strateginiu žingsniu.
