Prahoje surengta viena didžiausių demonstracijų nuo 2019 metų
Kovo 21 dieną Prahoje, Letnos parke, surengta viena didžiausių protesto akcijų Čekijoje per pastaruosius metus. Į ją susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, o organizatoriai skelbė, kad dalyvių galėjo būti iki 200–250 tūkstančių. Tai didžiausias tokio masto protestas nuo 2019 metų, nukreiptas prieš dabartinę dešiniųjų valdžią.
Demonstraciją organizavo judėjimas „Milijonas akimirkų už demokratiją“. Į Prahą atvyko žmonės iš įvairių šalies vietų, protestas vyko taikiai. Minioje buvo matyti Čekijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos, NATO vėliavos.[1]
Letnos parkas pasirinktas neatsitiktinai. Būtent čia 1989 metais vyko masiniai susibūrimai, prisidėję prie komunistinio režimo griūties. Dabar ši vieta vėl tapo politinės įtampos simboliu.
Dalis stebėtojų pastebi, kad tokio masto protestai Vidurio Europoje vis dažniau nukreipiami prieš dešiniųjų ar konservatyvesnes valdžias. Panašios demonstracijos jau vyko Slovakijoje ir Serbijoje, kur taip pat susiduria skirtingos politinės kryptys ir visuomenės grupės.
Kritika dėl valdžios kurso, santykių su ES ir planuojamų įstatymų
Protestas nukreiptas prieš ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujamą vyriausybę. Jis į valdžią grįžo 2025 metų gruodį, sudaręs koaliciją su SPD ir „Motoristų“ partija. Ši sąjunga keičia šalies vidaus ir užsienio politiką, o tai kelia ginčus tiek šalies viduje, tiek ES kontekste.
Vyriausybė kritikuojama dėl atsargesnės laikysenos Ukrainos klausimu. A. Babišas laikosi euroskeptiškos politikos, jis nepritaria daliai Europos Sąjungos sprendimų, ypač susijusių su finansine pagalba Ukrainai ir bendrais įsipareigojimais. Tokia pozicija jį priartina prie Vengrijos ir Slovakijos vadovų, kurie taip pat laikosi savarankiškesnės linijos.
Kritikos sulaukė ir planai keisti visuomeninės žiniasklaidos finansavimą. Priešininkai teigia, kad tai gali sustiprinti valdžios įtaką, tačiau pati vyriausybė siekia didesnės kontrolės ir aiškesnio finansavimo modelio. Taip pat svarstomas įstatymas, kuris numatytų griežtesnę nevyriausybinių organizacijų kontrolę.
Buvęs Mokslų akademijos vadovas Václavas Pačesas perspėjo, kad „šis įstatymas gali lengvai būti panaudotas asmens laisvei riboti“. Kritikai dažnai nutyli argumentą, kad valstybės siekia aiškiau kontroliuoti iš užsienio finansuojamą politinę veiklą[2]
Protestų organizatoriai kalba apie „valdžios aroganciją“, valdžia kritikuojama ir dėl neliečiamybės
Judėjimas „Milijonas akimirkų už demokratiją“ teigia, kad šalyje stiprėja „valdžios arogancija“. Organizatoriai kaltina vyriausybę tolstant nuo Vakarų politinio kurso ir koncentruojant galią. Jie taip pat kalba apie tariamą grėsmę demokratijai.
Vienas protesto lyderių Mikulášas Minářas sakė: „Esame čia tam, kad aiškiai pasipriešintume mūsų šalies tempimui Slovakijos ir Vengrijos keliu.“ Jis taip pat pridūrė: „Iš Kremliaus ateinantis šaltis pučia mums į nugaras, bet mums vis tiek šilta, nes mūsų tiek daug.“
Protestuotojai kritikavo ir sprendimą nepanaikinti A. Babišo teisinės neliečiamybės. Jis siejamas su maždaug 2 milijonų dolerių vertės byla dėl ES subsidijų. Parlamentas taip pat neleido pradėti baudžiamojo persekiojimo SPD lyderiui Tomio Okamurai dėl neapykantos kurstymo.
Organizatoriai teigia, kad tokie sprendimai skaldo visuomenę į „paprastus žmones ir neliečiamuosius“. Tuo metu akivaizdu, kad politinė įtampa šalyje tik auga, o susiskaldymas tarp skirtingų politinių stovyklų gilėja.
