Australijoje gyvenantis lietuvis teigia, kad Australija kai kuriais atvejais pigesnė už Lietuvą
Pastarosiomis dienomis internete pasklido lietuvius nustebinęs faktas, kad Australijoje, kuri laikoma viena iš brangiausių pasaulio šalių, kai kuriais atvejais gyvenimo išlaidos esą gali būti mažesnės nei Lietuvoje. Diskusija kilo po to, kai Australijoje gyvenantis Arnoldas Kazilionis socialiniame tinkle pasidalino kainų palyginimu. Jis rašė:
„Aš matau, kad daugeliu atvejų Australija yra pigesnė už Lietuvą, bet yra dalis žmonių, kurie dėl informacijos stokos to nežino. Tai štai, prašom, jums palyginimas.“
Tad ar tikrai Australija yra pigesnė už Lietuvą, o gal keli pigesni faktoriai neatsveria bendros pragyvenimo kainų dinamikos?
Lyginant Lietuvą su Australija, algų skirtumai atima žadą

Australijoje gyvenantis lietuvos savo palyginime atskleidžia iškalbingus skaičius. Lietuvoje benzinas kainuoja €1,435 už litrą, kai tuo tarpu Australijoje – vos €1,12 už litrą. Elektra Lietuvoje taip pat brangesnė – €0,205 už kWh, palyginus su Australijos €0,197 už kWh. Jau vien šie du faktai rodo, kad net tokiuose kasdieniuose vartojimo produktuose Australija yra pigesnė šalis. Tiesa, čia reikėtų atkreipti dėmesį, jog tie Australijoje, tiek Lietuvoje elektros kaina svyruoja, todėl negalima drąsiai teigti, kad ji visada pigesnė būtent Australijoje.
Labiausiai šokiruoja skirtumas tarp minimalios algos dydžio ir pajamų mokesčių. Lietuvoje į rankas mokama minimali alga yra tik €777 per mėnesį, o pagal lietuvio pateiktos lentelės, Australijoje (Naujojo Pietų Velso valstijoje) – net €2,115 per mėnesį. Jei uždirbate €24,000 per metus, Lietuvoje iš jūsų bus paimta €3,864 mokesčių, tuo tarpu Australijoje nuo tos pačios sumos valstybė pasiims vos €562.
77.lt patikrino šių duomenų teisingumą. Australijoje galioja valandinis minimalus atlygis – nuo 2024 m. liepos 1 d. nacionalinis minimumas padidintas iki 24,10 AUD/val. ir atitinka 915,90 AUD per savaitę (už 38 val. darbą), arba maždaug 560 € per savaitę pagal tuometinį kursą. Perskaičiavus į mėnesinį uždarbį, Australijos (NSW) minimumas sudaro apie 2 400 € per mėnesį bruto.
Net ir atskaičius mokesčius, Australijoje minimalų atlyginimą gaunantis darbuotojas disponuoja maždaug 2–2,5 kartus didesne suma nei Lietuvoje – dėl tiek didesnio pradinio uždarbio, tiek didesnių neapmokestinamų pajamų ribų. Pavyzdžiui, Australijoje pirmieji ~€11 200 (18 200 AUD) per metus nėra apmokestinami, o likusi dalis iki ~€27 700 (45 000 AUD) buvo apmokestinama 19% tarifu (nuo 2024–2025 m. – 16%). Lietuvoje neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) 2024 m. siekė 750 € per mėnesį, tad didžioji MMA dalis mokesčių taip pat išvengiama, tačiau bendras atlyginimų lygis išlieka gerokai mažesnis.
Kaip skiriasi būtiniausios išlaidos Lietuvoje ir Australijoje: nuoma, maistas, komunaliniai ir transportas?

Australijoje gyvenantis lietuvis taip pat pateikė lentelę, lygindamas kai kurias būtiniausias išlaidas. Pasak jo, Vilniuje minimalus mėnesinis atlyginimas yra €777, o nuoma už vieno kambario butą centre siekia €600, kas sudaro net 77% minimalios algos. Įskaičiuojant kitas būtinas išlaidas – €150 už komunalines paslaugas, €250 už maistą ir €77 už kurą – bendros mėnesinės išlaidos išauga iki €1,077, o tai reiškia 138% minimalios algos. Kitaip tariant, lietuviams gyvenimas „į minusą“ tapo norma – kas mėnesį minimaliai uždirbantis žmogus turi €300 deficitą.
Toje pačioje lentelėje nurodoma, jog Sidnėjuje vaizdas yra kardinaliai kitoks. Minimalus atlyginimas yra apie €2,115 (A$3,490), o buto nuoma miesto centre – €1,515 (A$2,500), kas sudaro 72% algos. Net pridėjus brangesnį maistą (€364, A$600) ir komunalines paslaugas (€121, A$200), mėnesio pabaigoje australas dar turės €55–90 (apie A$90) perteklių. Tai, pasak lentelėmis socialiniame tinkle pasidalinusio A. Kazilionio, aiškiai parodo esminius skirtumus tarp lietuviškos ir australiškos ekonominės realybės.
77.lt pamėginus patikrinti šiuos skaičius, pasitvirtino faktas, jog būsto nuomos kainos Australijoje yra gerokai aukštesnės nei Lietuvoje. Vilniuje vieno kambario buto nuoma miesto centre vidutiniškai kainuoja apie 700–750 € per mėnesį, tuo tarpu Sidnėjuje už analogišką butą miesto centre teks mokėti apie 1 800 € (≈3 060 AUD). Net gyvenant toliau nuo centro, Vilniuje tokio buto nuoma siekia ~540 € , o Sidnėjuje – apie 1 200 € (≈1 960 AUD). Beveik dvigubai didesnės nuomos kainos Australijoje patvirtina ir bendri rodikliai – vidutiniškai būsto nuomos kainos Australijoje ~95% didesnės nei Lietuvoje.
Maisto produktų kainos Australijoje taip pat ženkliai aukštesnės. Palyginimui, 1 kg obuolių Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 1,2 €, o Sidnėjuje – apie 4,9 AUD (≈3,0 €), t. y. daugiau nei dvigubai brangiau. Kilogramas bulvių: 0,9 € Vilniuje prieš 3,7 AUD (2,3 €) Sidnėjuje. Už 0,5 l vietinio alaus parduotuvėje vilniečiai moka ~1,5 €, kai sidnėjiečiai 6 AUD (3,7 €). Net kasdienė duona: kepaliukas dviem žmonėms dienai Lietuvoje ~1,20 €, Australijoje 2,23 AUD (1,36 €).
Mėnesio maisto išlaidų krepšelis vienam asmeniui Lietuvoje gali siekti 250–300 €, tuo tarpu Australijoje – arti 500–600 €, jei remtumėmės minėtų prekių kainų skirtumais ir vidutinėmis kitų produktų kainomis. Iš tiesų, vieno žmogaus pragyvenimo išlaidos (be nuomos) Sidnėjuje yra vertinamos apie 1 750 AUD per mėnesį (1 070 €), palyginti su maždaug 767 € Vilniuje, tad maistui, buitinėms ir kitoms būtinoms prekėms Australijoje tenka skirti ~40% daugiau lėšų.

Tačiau įdomu, kad komunalinių paslaugų kaštai (šildymas, elektra, vanduo) Lietuvoje iš tikrųjų gali būti didesni nei Australijoje.
Dėl šalto klimato ir didesnių šildymo sąskaitų, vidutinės komunalinės išlaidos 2 asmenų namų ūkiui (~85 m² būstui) Vilniuje siekia apie 245 €/mėn, o mažesniam 45 m² būstui, gyvenant vienam – 130 €. Sidnėjuje, nepaisant panašios elektros kainos, šildymo poreikis mažesnis – dviejų asmenų tokio dydžio būstui komunaliniai sudaro apie 203 AUD (124 €), o mažam būstui, kuriame gyvena vienas asmuo – 153 AUD (93 €). Taigi, gyvenant Australijoje bent šioje išlaidų kategorijoje tenka kiek mažesnė našta, ypač lyginant šildymo sezono Lietuvoje metu.
Viešojo transporto kainų skirtumas dar akivaizdesnis. Mėnesinis viešojo transporto bilietas Vilniuje kainuoja apie 29 €, suteikdamas galimybę neribotai naudotis autobusais ir troleibusais mieste. Sidnėjuje vieningo mėnesinio bilieto sistemos tradiciškai nėra, tačiau, skaičiuojant tipines kelionių išlaidas, vidutinis mėnesio transporto bilietas (pvz., naudojant savaitinius limitus ar abonementus) gali atsieiti ~183 AUD – tai apie 112 €. Taigi, viešasis transportas Sidnėjuje yra beveik keturis kartus brangesnis.
Esminiai Lietuvos ir Australijos pajamų bei vartojimo mokesčių skirtumai

Lietuvoje pajamų apmokestinimas atrodo paprastesnis – taikomas 20% GPM tarifas daugumai pajamų, o viršijus tam tikrą aukštų pajamų ribą (2024 m. ~114 tūkst. € per metus, ~60 vidutinių atlyginimų) – 32% tarifas viršijančiai daliai. Tiesa, šią tvarką norima greitu metu keisti.
Australijoje gyventojų pajamos apmokestinamos progresiniais tarifais: pirma ~18 200 AUD per metus (~11 200 €) išvis neapmokestinama, toliau taikomi didėjantys tarifai – pavyzdžiui, 19% tarifu apmokestinamos pajamos iki 45 000 AUD (27 700 €), 32,5% – iki 120 000 AUD, 37% – iki 180 000 AUD, 45% – virš 180 000 AUD (2023–2024 m. duomenimis). O nuo 2024 m. liepos įsigaliojo mokesčių reforma, supaprastinusi tarifus: 19% buvo keičiamas į 16%, 32,5% į 30%, naikinamas 37% tarifas, o 45% riba buvo pakelta iki 200 000 AUD.
Taigi, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys australai nuo 2024 m. moka netgi mažiau mokesčių, o Lietuvoje planuojama elgtis atvirkščiai, t. y. didinti ir netgi įvesti naujus mokesčius.
Lietuvoje dirbantieji taip pat susiduria su nemenka socialinio draudimo našta – darbuotojas sumoka 19,5% nuo atlyginimo socialiniam draudimui (pensijoms, sveikatai ir kt.), darbdavys – papildomus ~1,77%. Australijoje tiesioginių socialinio draudimo įmokų iš atlyginimo nėra; vietoje to darbdavys privalo mokėti 11% nuo atlyginimo į darbuotojo pensijų fondą. Sveikatos apsaugai finansuoti Australija taiko ~2% mokestį nuo pajamų, nuskaitomą per metinę mokesčių deklaraciją.
Tad mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio Lietuvoje yra didesnė mažas pajamas gaunantiems žmonėms, palyginti su Australija, kur neapmokestinama pajamų dalis ir mažesni tarifai palieka daugiau grynojo uždarbio.

Lietuvos pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 21% standartinis tarifas. PVM taikomas daugumai prekių ir paslaugų, įskaitant maistą, drabužius, paslaugas (su keliomis išimtimis: šildymui, keleiviniam transportui, vaistams ir pan.).
Australijoje vartojimo mokestis – Prekių ir paslaugų mokestis (GST) – sudaro 10% ir yra perpus mažesnis už Lietuvos PVM. Be to, daug būtinųjų produktų Australijoje neapmokestinami GST: pavyzdžiui, pagrindiniai maisto produktai (duona, pienas, vaisiai, daržovės), medicinos ir švietimo paslaugos yra GST neapmokestinamos.
Tai reiškia, kad Lietuvoje net būtini maisto produktai branginami 21% mokesčiu, o Australijoje daugelis jų parduodami be jokio vartojimo mokesčio. Dėl šios priežasties dalis kasdienių prekių Australijoje gali kainuoti panašiai ar tik šiek tiek brangiau nei Lietuvoje, nepaisant didesnių atlyginimų – nes mokesčių našta kainose mažesnė.
Migracijos politika ir demografinės tendencijos Lietuvoje bei Australijoje smarkiai skiriasi

Gyvenimo lygio skirtumai tarp Lietuvos ir tokių šalių kaip Australija tiesiogiai veikia migracijos srautus. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius patyrė didelę emigraciją – po įstojimo į ES (2004 m.) iš šalies išvyko dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus žmonių į JK, Airiją, Norvegiją ir kt. Nors pastaraisiais metais emigracija sulėtėjo ir net atsirado reemigracijos požymių, Lietuva vis dar yra netekusi daugybės žmonių. O mažėjant gimstamumui, Lietuva net nebegali pasigirti, jog joje gyventų 3 milijonai gyventojų.
Tiesa, paskutiniais metais migracijos balansą pagerino atvykstantys užsieniečiai (darbo imigrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, taip pat lietuvių kilmės grįžtantys asmenys). Užsieniečių skaičius Lietuvoje 2024 m. viršijo 268 tūkst. (apie 9–10% populiacijos), iš jų pusė – ES nepriklausančių šalių piliečiai. Tačiau natūralus gyventojų prieaugis neigiamas, visuomenė sensta.
Migracijos politika Lietuvoje pastaruoju metu tampa liberalesnė: supaprastinta tvarka aukštos kvalifikacijos specialistams (mėlynosios kortos, startuolių vizos), siekiama pritraukti IT, inžinerijos talentus. Vis dėlto, lyginant su Vakarų Europos šalimis ar Australija, Lietuva nėra imigracijos „taškas“ – labiau kovojama sulaikyti savus piliečius nuo išvykimo nei džiaugiamasi didžiuliu imigrantų ir grįžtančių lietuvių kiekiu.
O štai Australija yra tradicinė imigrantų šalis. Apie 30–31% šalies gyventojų yra gimę užsienyje, o didžiuosiuose miestuose (Sidnėjuje, Melburne) šis rodiklis dar didesnis. Imigracija yra pagrindinis Australijos gyventojų augimo šaltinis – 2023 m. grynoji migracija sudarė +446 tūkst. per metus.
Australija vykdo taškais paremptą (ang. points-based) imigracijos sistemą: prioritetą teikia kvalifikuotiems specialistams, kurių trūksta (inžinieriams, sveikatos priežiūros darbuotojams, IT specialistams ir pan.), taip pat kviečia studentus, kurių vien 2023 m. atvyko per 207 tūkst. Yra ir humanitarinė programa (pabėgėlių kvotos), tačiau nelegalios imigracijos atžvilgiu politika griežta – garsi Stop the Boats iniciatyva sulaiko prieglobsčio prašytojus, atplaukiančius jūra, ir apgyvendina juos užsienio centruose.
Lietuviui, norinčiam imigruoti į Australiją, šansai priklauso nuo kvalifikacijos – jei profesija paklausi, galima gauti darbo vizą su galimybe tapti nuolatiniu gyventoju. Taip pat nemažai jaunų lietuvių pasinaudoja Working Holiday programa metams atvykti padirbėti ir pakeliauti Australijoje. Tuo tarpu Australijos piliečiui persikelti į Lietuvą teisiškai lengva, bet praktiškai pasitaiko retai – nebent dėl šeimyninių ryšių – nes vidutinis australas vargiai rinksis gyventi šalyje su gerokai mažesniu atlygiu ir šaltesniu klimatu.
Australija gali pasigirti ekonominiu stabilumu

BVP vienam gyventojui 2024 m. Lietuvoje jis sudarė apie 27 150 €, o Australijoje – apie 60 000 €. Tai reiškia, kad vidutiniškai tenkantis ekonomikos pyrago gabalas australams yra daugiau nei dukart didesnis nei lietuviams.
Žinoma, kainų lygis taip pat skiriasi, todėl geriau palyginti BVP pagal perkamąją galią: Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2023 m. duomenimis, čia skirtumas kiek mažesnis, bet vis tiek reikšmingas – ~57,5 tūkst. $ Australijoje ir 50,9 tūkst. $ Lietuvoje. Taigi, Australų perkamoji galia yra ~13% didesnė nei lietuvių.
Be to, Australija – išsivysčiusi didelė ekonomika, smarkiai lenkianti Lietuvą. Didelis Australijos vidaus vartojimo ir eksporto (naudingųjų iškasenų, žemės ūkio) balansas leidžia šaliai būti atsparesnei išoriniams sukrėtimams.
Reikia pabrėžti ir tai, kad Australijoje nedarbo lygis yra žemas – ~3,7%, žvelgiant į 2023 m. pabaigą, arba 3,5–4%, jei žiūrėsime ilgesnio laikotarpio svyravimus. Tai rodo praktiškai pilną užimtumą – darbdaviai konkuruoja dėl darbuotojų, trūksta darbo jėgos daugelyje sektorių. O štai Lietuvoje šiuo metu nedarbo lygis viršija 9%. Tad tai daugiau nei dvigubai aukštesnis nedarbo lygis nei Australijoje.
Kur iš tiesų geriau gyventi – Lietuvoje ar Australijoje?
Tad išsamesnis gyvenimo lygio palyginimas atskleidžia, kad Australija daugeliu aspektų lenkia Lietuvą: didesni atlyginimai, nors lydimi ir aukštesnių pragyvenimo kaštų, suteikia didesnę perkamąją galią, taip pat fiksuojamas mažesnis nedarbas bei stabilesnė ekonomika. Galima teigti, kad australų gyvenimas yra stabilesnis.
Pastaruoju metu Lietuvos Vyriausybė svarsto mokesčių reformą, apimančią įvairius mokesčių padidinimus: didesnius tarifus savarankiškai dirbantiems, platesnį nekilnojamojo turto mokestį, didesnį pelno mokestį įmonėms. Nors Lietuvoje palaipsniui auga minimali bei vidutinė alga, vis tiek kyla esminis klausimas, ar teisinga didinti mokesčius šalyje, kurioje gyventojų pajamos yra gerokai mažesnės už Vakarų lygį, o mokesčiai ir taip jau vieni didžiausių visoje Europoje.
Ne veltui tokie planai sulaukė aršios kritikos. Ekspertai netgi perspėja, kad didesni mokesčiai gali lemti priešingą efektą – slopinti ekonomikos augimą ir skatinti šešėlį bei skurdo augimą. Svarbu ir tai, kad auganti mokesčių našta gali paskatinti ir naują emigracijos bangą. Tad su tokiais planais Lietuva veikiausiai dar labiau atitrūks nuo Australijos ar kitų šalių – blogąja prasme.