Tarp Vakarų valstybių ir Rusijos vyksta globalus hibridinis karas
Antrus metus vykstant kariniam konfliktui Ukrainoje ir Vakarams skelbiant Rusijai vis naujas sankcijas, 77.lt paprašė minėtą situaciją pakomentuoti ekonomikos profesorius, politinio bei visuomenės veikėjo ir buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Povilo Gylio.
„Reikia suvokti, kad šiandien pasaulyje vyksta globalus hibridinis karas, kuomet 50 Vakarų valstybių kovoja su Rusija ir Baltarusija. Sankcijos yra to karo dalis, kadangi jis apima ne tik karinius, bet ir ekonominius, bei informacinius veiksmus. Mūsų laimei dar neprasidėjo masyvus kibernetinis ir branduolinis karas.
„Patikslinu, reikia atskirti atskiras atakas nuo totalaus kibernetinio karo, kas momentaliai paralyžiuotų žmoniją, nes ji nebeturėtų priėjimo prie sąskaitose esančių pinigų ir liktų be elektronine erdve teiktų paslaugų. Kaip tai atrodo praktikoje, parodė neseniai neramumai Kazachstane, kai neveikė elektroninis atsiskaitymas, nedirbo bankomatai, o žmonėms kažkaip reikėjo prasimaitinti. Gerai buvo tik tiems, kurie turėjo santaupų arba kažką, kas tiktų barteriniams mainams. Panaši situacija, turimomis žiniomis, buvo susiklosčiusi ir Ukrainoje, Chersone, kai ten keitėsi valdžios ir piniginės sistemos. Tokie incidentai turėtų būti gera pamoka tiems, kurie pasisako už grynųjų atsisakymą. Paralyžiavus pinigų sistemą, nutrūksta gyvenimas.“
Nuostolius patiria abi pusės
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad ekonominis karas globaliai, žmonijos ekonomikai neša didelius nuostolius, bet oficiali žiniasklaida vengia apie tai kalbėti.
„Kovidas ir karas sutraukė ekonominių ryšių sistemas. Tai kaštuoja, nes patiriami nuostoliai tiek ekonomikos augimo, tiek gerovės prasme. Juolab kad nukenčia tiek tie, kuriems sankcijos skelbiamos, tiek tie, kurie jas skelbia. Ypač akivaizdžiai tai matosi energetikos srityje ir nereikėtų galvoti, kad Europos Sąjunga nejaučia šių pasekmių. Vokietijos, galingiausios ES ekonomikos, pavyzdys tai puikiai parodo.
Iš Europai kasmet reikalingų 500 mlrd. kubinių metrų dujų, 150-200 mlrd. tiekdavo rusai, todėl nuo jų atsiribojus teko ieškoti alternatyvos. Ja tapo suskystintosios gamtinės dujos iš Amerikos, bet smarkiai didesnė jų kaina didina kaštus ir augina kaštų infliaciją. Europai smogusią infliaciją iš dalies suponavo pinigų spausdinimas, iš dalies – kaštų augimas.
Išskyriau abi puses – Rusiją ir ES, nes Amerika, šiuo atveju, yra už „aikštelės ribų“. Ji turi didesnę autonomiją, yra galingesnė, šalia – energetiniais ištekliais turtinga Kanada. Amerika saugesnė ir dar papildomai uždirba iš SGD.
Europos Sąjunga yra pažeidžiama. Virš 90 proc. energetinių išteklių (naftos ir dujų), pasak EK vadovės Ursulos fon der Lejen, ji perka. Britai ir norvegai šių išteklių turi, bet jie nepriklauso ES ir galvoja apie pelną. Ypač Vakarų padėtis pablogėjo, kaip buvo susprogdinti „NordStream“ dujotiekiai. Oficiozai kalba, kad kaltinti reikia Rusiją, nors lenkų URM ministras dėkojo JAV.
Minėta situacija verčia ieškoti išteklių Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose, bet jų negalima pirkti iš Irano, nes jam irgi taikomis sankcijos. Situacija tokia, kad, faktiškai, ES pateko į spąstus. Ar aš teisus, parodys laikas. Manau, tikras vaizdas išaiškės. Per artimiausius metus.
Nukentėjo tiek dėl sankcijų, tiek dėl susprogdintų dujotiekių ir Rusija, nes prado pinigus už eksporto. Ji taip pat pradėjo ieškot alternatyvos Rytuose ir rado. Pardavimai per Rusijos Rytų uostus padidėjo kartais. Ypač daug naftos pirko indai, kurie pardavinėjo ją tiems, kas pirko. Ir kas gali paneigti, kad tą naftą pirko Europa? Oficialiai apie tai kalbėti nenorima, bet visi viską žino.“
Rusiškų dujų ir naftos prekyba tebevyksta
P. Gylys atkreipė dėmesį į tai, jog nors naftos tiekimas, išskyrus sausumą, į Europą buvo apribotas, nes vyksta karas, per Ukrainos teritoriją einančių dujų ir naftos vamzdžių nė viena iš pusių nesprogdina.
„Taip pat niekas neskelbia karo, nes tuomet reikėtų nutraukti išteklių tiekimą, o dabar už tai gaunami pinigai. Pinigai uždirbami ir kitais būdais. Kai buvo įvestos sankcijos naftai, netrukus atsirado šešėlinis laivynas. Graikija, viena didžiausių jūrinių valstybių, turėjo vykdyti paketuose numatytas sankcijas, bet labai greitai atsirado kažkoks neaiškus laivynas, kuris gabeno rusišką naftą. Tiksliau, šis paslaptingas laivynas yra paslaptis tik Lietuvos dvarai, bet ne paslaptis laisvajai žiniasklaidai. Šešėlinio tanklaivių laivyno atsiradimas – būdas apeiti sankcijas bei gauti pajamas iš naftos eksporto.
Aišku, sankcijos tam tikru mastu neigiamai paveikė Rusijos ekonomiką, bet nepaveikė jos fatališkai. Vakarai manė, kad jeigu nelaimės tiesiogiai mūšio lauke, laimės ekonominį kartą. Bet jo nelaimėjo.
Greta to įvyko BRICS plėtra, kas reiškia, kad galios centras slenkasi į rytus. Šiandien jis dar embriono būklėje, tačiau TVF ir Vašingtonas jau nebėra tokie svarbūs. Dabar daugiausia investicinių finansinių šaltinių turi Kinija, kuri palaiko Rusiją, kadangi turi bendrą priešą – JAV. Ši „draugystė“ gal ir nebus amžina, bet šiandien ją pripažįsta visi.
Vakarų sankcijos skaldo Europos Sąjungą, o Rusiją verčia ieškoti naujų partnerių
Įdomu tai, kad sankcijos turėjo suvienyti ES, bet dabar stebime Europos skaldymosi pradžią, o Rusija susirado naujų draugų.
ES nuo žlugimo gali išgelbėti dešinieji euroskeptikai, bet jei Briuselyje pagrindine jėga liks liberalai, jie ES sugriaus, nes būtent jie priėmė neapgalvotą sprendimą įtraukti bendriją į hibridinį karą, bet neįvertino pralaimėjimo galimybės. Tokie politikų žingsniai bendrijai kenkia, nes po JAV pasitraukimo iš Afganistano bent jau man buvo aišku, kad Ukrainos galimybės laimėti karą yra tik teorinės.
Šiandien tai matosi labai akivaizdžiai, nes vyksta sekinimo karas, Ukraina palikta praktiškai vieniša. Vienas-kitas milijardas negelbsti, nes per mėnesį šiai šaliai reikia maždaug 5 mlrd. Karo baigtis beveik aiški ir tai yra prasta prognozė Europos Sąjungos perspektyvoms.
Amerika, geografiškai, ir išteklių prasme, yra stipresnėje padėtyje, bet jos problema – vidinis susiskaldymas tarp patriotų ir leftistų.
Apibendrinant, karas Ukrainoje iškėlė į dienos šviesą įsisenėjusias problemas ir be skubaus, radikalaus jų sprendimo, Vakarai gali susidurti su labai nemaloniomis pasekmėmis.“
