C. Ronaldo painioti futbolo ir politikos nepanoro
Portugalijos futbolo žvaigždė, nacionalinės futbolo rinktinės kapitonas Cristiano Ronaldo per 2022 m. Katare vykusį FIFA pasaulio futbolo čempionatą atsisakė ant savo aprangos užsidėti kapitono juostelę, skirtą atkreipti dėmesį į LGBT bendruomenę[1].
2022 m. pasaulio futbolo čempionatas vyko islamiškoje Persijos įlankos šalyje, pagarsėjusia šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, čempionato futbolo stadioną stačiusių darbuotojų išnaudojimu ir griežta pozicija homoseksualių asmenų atžvilgiu.
Įvertinus tai, kai kurių šalių futbolo federacijų tarpe gimė iniciatyva atkreipti dėmesį į LGBT problemas Katare rinktinių kapitonams užsidedant raištį su užrašu „One Love“.
Idėją iš pradžių palaikė 10 šalių, paskelbusios, kad pasaulio futbolo čempionate išnaudos savo galią ir įtaką skatinant žmonių įtrauktį ir siunčiant aiškią žinią prieš diskriminaciją[2].
Kataro valdžia ir FIFA ne kartą teigė, čempionato Dohoje yra laukiami visi, tačiau pasisakė prieš LGBT bendruomenę remiančių ar kitokių politinių simbolių demonstravimą.
Komandoms atvykus į Katarą ir pradėjus pasiruošimą čempionatui netruko pasklisti gandai apie galimą kiekvieno kapitono nubaudimą geltona kortele, jei šis ant savo aprangos iš tiesų užsidės „One Love“ raištį.
Buvo teigiama, kad jei kurios nors nacionalinės rinktinės kapitonas nuspręs dėvėti šį raištį, vos prasidėjus rungtynėms jam bus parodyta geltona kortelė. Dvi geltonos kortelės vieno mačo metu reiškia vieną raudoną kortelę, tad žaidėjas turi pasitraukti iš žaidimo.
Portugalijos kapitonas C. Ronaldo varžybų metu šio raiščio galiausiai nesidėjo, tokios idėjos atsisakė ir būrys kitų rinktinių kapitonų. Tiesa, Anglijos rinktinės kapitonas Haris Keinas raištį vis dėlto užsidėjo.
Ryškiausias Portugalijos futbolininkas atvirai kritikuoja jam nepatinkančius sprendimus
Portugalijos futbolo žvaigždė bei rinktinės kapitonas C. Ronaldo, regis, garsėja tvirta nuomone. Po 2021 m. vykusio Europos futbolo čempionato grupės varžybų tradiciškai surengtoje spaudos konferencijoje, futbolininkas nuo stalo patraukė turnyro rėmėjų „Coca-Cola“ buteliukus, portugališkai ištardamas „agua”, kas išvertus, reiškia vanduo.
Šis gestas ir aiškiai pasiųsta žinutė akimirksniu apskriejo interneto platybes bei žiniasklaidos priemones, o kartu, ir beveik akimirksniu numušo „Coca-Cola“ akcijų kainą, kurių vertė sparčiai smuktelėjo nuo 56,10 JAV dolerių, iki 55,52. Tai reiškia, jog „Coca-Cola“ rinkos vertė nuo 242 mlrd. sumažėjo net iki 238 mlrd. – o tai yra beveik 4 mlrd. JAV dolerių, didžiulė suma.
Taip C. Ronaldo išreiškė savo nepritarimą, jog šis gamintojas, pagarsėjęs savo gaiviaisias gėrimais, remia tokio masto sporto renginį, kurį stebi šimtai milijonų.
Kita vertus, ši situacija buvo gana dviprasmiška, mat pats C. Ronaldo seniau yra buvęs tiek „Coca-Cola“, tiek ir greito maisto restorano KFC reklaminiu veidu.
O tvirtą ir ne visada su masėmis sutapti galinčią sportininko nuomonę atspindėti gali ir tai, kad pasaulį prieš keletą metų surakinusios COVID-19 pandemijos metu jis buvo gana neigiamai bei aštriai pasisakęs prieš PGR testus.
2024 m. Europos futbolo čempionate dėmesys skiriamas ir LGBT
O birželio 14 d. Miunchene, Vokietijoje prasidėjo jau septynioliktasis Europos futbolo čempionatas, kuris bus organizuojamas dešimtyje skirtingų Vokietijos miestų ir kaip manoma sukvies milijonus turistų ir dar šimtus milijonų suburs prie televizijos ekranų.
Čempionato finalas galiausiai bus sužaistas Berlyno olimpiniame stadione, liepos 14 d.
Paskutinį kartą Europos futbolo čempionatas Vokietijoje vyko prieš prieš 37-erius metus, dar nesuvienytoje Vakarų Vokietijoje[3].
Tačiau paties populiariausio Europoje sporto čempionatas į šalį po ilgos pertraukos grįžta ne be reikalo. Nors Vokietija yra laikoma didžiausia Europos ekonomika, surengti tokio lygio renginį yra didžiulė prabanga.
Žinoma, tikimasi ir naudos. Į Vokietiją planuoja atvykti iki 3 milijonų fanų, kurie ne tik įsikuria daugybėje šalies viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų, bet ir pramogauja mieste: lankosi kavinėse, baruose, prieš ir po varžybų šėlsta pramogų vietose.
UEFA skaičiuoja, kad surengti būtent šį čempionatą Vokietijai kainuos apie 650 milijonų eurų, o didžiausią pelną, gerokai virš 2 mlrd. eurų, gaus pati UEFA.
Didžiausią pelno dalį sudaro pinigai už transliacijos teises, rėmėjų išlaidos ir pinigai už bilietus. O kiekviena komanda už dalyvavimą gauna po daugiau nei 9 milijonus eurų, rinktinė kuri laimės čempionatą, gaus daugiau nei 28 milijonus.
Žinoma, surengti čempionatą sudėtingą ne tik dėl finansų, tačiau ir dėl socialinių bei politinių niuansų, saugumo. Vokietijos miestai jau kuris laikas iki aukščiausio lygio padidino saugumo parengtį, atvykstant į šalį vėl įvesta pasų kontrolė.
Be to, pastarojo meto politiniai įvykiai verčia prisitaikyti ir Europos futbolo čempionato rengėjus. Pavyzdžiui, skelbiama, kad Ukrainos rinktinei čempionate skirta ypatinga apsauga. Vokietijos vidaus reikalų ministerija net neatmeta galimybės, kad Rusija, galimai kibernetinėmis atakomis, mėgins padaryti žalos Europos čempionatui.
Svarbūs yra ir socialiniai niuansai: šiais metais rengėjai žada, kad Europos futbolo čempionatas bus pats tvariausias ir pasižymintis didžiausia įtrauktimi per visą turnyro istoriją. Pirmą kartą visuose stadionuose bus įrengti lyties atžvilgiu neutralūs tualetai ir bilietų pardavimo juostos: pastarosiose saugumo sumetimais būtina atlikti kūno apžiūrą.
