Portugalijos valdžioje chaosas: piliečiai rinkimų sulauks jau gegužę
Gegužės 18 d. Portugalijoje bus surengti pirmalaikiai visuotiniai rinkimai po to, kai socialdemokratų ir mažesnės partijos koalicijoje vadovaujama vyriausybė žlugo. Tai nutiko dėl nesutarimų, susijusių su galimais interesų konfliktais, susijusiais su kadenciją baigiančio ministro pirmininko Luiso Montenegro’o šeimos advokatų kontora[1].
Šią savaitę mažumos vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, o tai paskatino ją atsistatydinti. Prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, kuris gali paleisti parlamentą, bet neturi vykdomosios valdžios, šią situaciją pavadino netikėtu ir nepageidaujamu sukrėtimu.
Per televiziją transliuotame kreipimesi jis ragino piliečius balsuoti, pabrėždamas politinio stabilumo poreikį, nes Europa susiduria su ekonominiais ir saugumo iššūkiais. Tai treti visuotiniai rinkimai Portugalijoje per trejus metus ir didžiausia politinė krizė nuo tada, kai po 1974 m. Gvazdikų revoliucijos šalis perėjo prie demokratijos.
Portugalijoje, kurioje gyvena apie 10,6 mln. žmonių, kilo politinio nestabilumo problema, nes dvi pagrindinės partijos, centro dešinieji socialdemokratai ir centro kairieji socialistai, pralaimėjo mažesnėms partijoms, todėl sunku suformuoti stabilias vyriausybes[2].
Dar viena šalis, kurioje auga dešiniųjų populiarumas?
Mažumos vyriausybės žlugimas didina netikrumą kaip tik tuo metu, kai Portugalija ketina investuoti daugiau kaip 22 mlrd. Didėjantis rinkėjų nusivylimas gali būti naudingas dešiniajai partijai „Chega“ („Užteks“), kuri pasinaudojo nepasitenkinimu tradicinėmis partijomis. Praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose „Chega“ užėmė trečiąją vietą ir atspindi platesnę populizmo bangą visoje Europoje.
Portugalijos vyriausybė, kuriai vadovavo socialdemokratai koalicijoje su mažesne partija, žlugo dėl įtarimų dėl galimų interesų konfliktų, susijusių su kadenciją baigiančio ministro pirmininko Luíso Montenegro’o šeimos advokatų kontora.
L. Montenegro, kuris planuoja siekti perrinkimo, neigia bet kokius nusižengimus. Jis tvirtina, kad 2022 m. tapęs socialdemokratų lyderiu perdavė firmos kontrolę savo žmonai ir vaikams ir nedalyvavo jos veikloje. Tačiau neseniai pasirodė pranešimų, kad įmonė kas mėnesį gauna išmokas iš bendrovės, turinčios didelę vyriausybės patvirtintą azartinių lošimų koncesiją.
Reaguodama į tai, Socialistų partija paragino atlikti parlamentinį tyrimą dėl tokio elgesio. Nepaisant ginčų, socialdemokratai tikisi, kad geresni nei vidutiniai Portugalijos ekonominiai rodikliai, 1,9 % ekonomikos augimas praėjusiais metais, palyginti su 0,8 % ES, ir 6,4 % nedarbo lygis padės išlaikyti rinkėjų paramą[3].
Apklausos rodo, kad centro dešinioji partija ir toliau įtemptai varžosi su socialistais, o dešiniųjų partija „Chega“, kaip tikimasi, išlaikys trečiosios pagal dydį jėgos pozicijas parlamente ir gali vaidinti svarbų vaidmenį formuojant naują vyriausybę.
Treji meti ir treji rinkimai: politinė krizė Portugalijoje
Kadangi abiejų pagrindinių partijų balsai yra beveik lygūs, rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose bus labai svarbus. Tačiau politinis nuovargis gali sumažinti rinkėjų aktyvumą, nes Portugalijos laukia perpildytas rinkimų kalendorius.
Šį mėnesį Madeiroje vyks regioniniai rinkimai, rudenį, visos šalies vietos valdžios rinkimai, o sausio mėn. vyks balsavimas dėl prezidento posto, kuriame bus renkamas Marcelo Rebelo de Sousa įpėdinis.
Tai jau trečias skubus balsavimas per kelerius metus[4]. Naujausia politinė sumaištis kilo dėl kaltinimų, susijusių su konsultacine įmone „Spinumviva“, kurią L. Montenegro įkūrė prieš pradėdamas eiti pareigas. Nors jis neigia bet kokį interesų konfliktą, opozicijos partijos apkaltino jį gavus naudos iš vyriausybės sutarčių, susijusių su šia įmone.
Tikimasi, kad prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa paleis parlamentą kovo 19 dieną. Kadangi nėra aiškaus kelio į stabilią vyriausybę, šie rinkimai gali pagilinti Portugalijoje tebesitęsiantį politinį nestabilumą.
Rezultatai taip pat gali nulemti aljansus, nes kai kurie centro dešiniųjų atstovai siūlo bendradarbiauti su partija „Chega“, o L. Montenegro iki šiol tam priešinosi. Tikimasi, kad rinkimų kampanija bus labai ginčytina, o abi pagrindinės partijos kaltins viena kitą dėl dar vieno sugrįžimo prie balsadėžių.
