Ilgalaikis JAV tyrimas rodo ryšį tarp kofeino vartojimo ir mažesnės demencijos rizikos
Žmonės, kurie kasdien išgeria du ar tris puodelius kavos arba vieną ar du puodelius kofeino turinčios arbatos, gali turėti mažesnę demencijos riziką. Tokią išvadą pateikė JAV mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 130 tūkst. žmonių sveikatos duomenis.
Per maždaug 40 metų stebėjimo laikotarpį nustatyta, kad reguliariai kofeino turinčius gėrimus vartoję asmenys turėjo 15–20 proc. mažesnę demencijos riziką nei tie, kurie jų nevartojo. Daugiausia poveikio pastebėta tarp tų, kurie rinkosi įprastą kavą, o ne kavą be kofeino.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Journal of the American Medical Association“. Kofeino turinčią kavą gėrę dalyviai taip pat nurodė patyrę šiek tiek mažesnį pažinimo funkcijų silpnėjimą ir geriau pasirodė kai kuriuose objektyviuose smegenų veiklos testuose.[1]
Tyrimas rodo ryšį, bet nereikia manyti, kad kava ar arbata tiesiogiai saugo smegenis
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nustatytas ryšys nereiškia tiesioginės priežasties. Negalima patvirtinti, kad būtent kava ar arbata apsaugo nuo demencijos.
„Vien mūsų tyrimas negali įrodyti priežastinio ryšio, tačiau, kiek mums žinoma, tai iki šiol geriausi įrodymai apie kavos ir arbatos vartojimą bei pažintinę sveikatą, ir jie atitinka biologinį paaiškinimą“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Yu Zhang iš Harvardo universiteto.
Kava ir arbata turi kofeino bei polifenolių. Šios medžiagos gali būti susijusios su geresne kraujagyslių būkle, mažesniu uždegimu ir oksidaciniu stresu, kuris pažeidžia ląsteles.

Taip pat pažymima, kad kofeinas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika. 2 tipo diabetas laikomas vienu iš demencijos rizikos veiksnių.
Mokslininkai teigia, kad norint patvirtinti poveikį reikėtų sudėtingų ilgalaikių tyrimų
Tyrime analizuoti 131 821 savanorio duomenys iš dviejų didelių JAV visuomenės sveikatos programų. Dalyviai buvo stebimi iki 43 metų, vertinant jų mitybą, demencijos diagnozes ir pažinimo funkcijų pokyčius.
Didžiausią kofeino turinčios kavos kiekį vartoję asmenys turėjo 18 proc. mažesnę demencijos riziką nei tie, kurie kavos beveik negėrė. Panašūs rezultatai nustatyti ir arbatos atveju. Poveikis, anot tyrėjų, sustodavo ties dviem–trimis puodeliais kavos ar vienu–dviem puodeliais arbatos per dieną.
Tyrimas nerado ryšio tarp kavos be kofeino ir demencijos rizikos. Tai rodo, kad galimą vaidmenį gali atlikti būtent kofeinas ar su juo susijusios medžiagos.
Glazgo universiteto profesorius Naveedas Sattaras pažymėjo, kad kofeinas gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų poveikių. Jo teigimu, „kofeinas daro daugybę dalykų – kai kurie gali būti naudingi, kai kurie gali būti žalingi, ir bendro poveikio neįmanoma įvertinti, kol neatliktas atsitiktinių imčių tyrimas“.
Mokslininkai primena, kad maždaug pusę demencijos atvejų pasaulyje galima atitolinti ar išvengti, mažinant tokius rizikos veiksnius kaip rūkymas, nutukimas, per didelis alkoholio vartojimas, klausos sutrikimai ir aukštas kraujospūdis.
„Nemanykite, kad kava ar arbata yra stebuklingas skydas“, – sakė Yu Zhang. „Pasakyčiau, kad sveikas gyvenimo būdas, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir geras miegas yra svarbūs geresnei smegenų sveikatai.“