Politinių partijų reitinguose – netikėtos lyderių rokiruotės: konservatoriai grįžta į viršūnę
Lietuvos politinėje arenoje – permainų vėjai. Naujausia „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta „Delfi“ užsakymu, atskleidė: į pirmąją reitingų vietą netikėtai šoktelėjo opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), aplenkusi iki šiol pirmavusius valdančiuosius socialdemokratus.
Birželio duomenimis, už konservatorius balsuotų 11,7 proc. gyventojų, o už socialdemokratus – 11,2 proc. Dar prieš mėnesį situacija buvo visiškai priešinga: tuomet socialdemokratus rėmė 13,5 proc. rinkėjų, o konservatorius – 12,5 proc.[1]
Įdomu tai, kad į viršų sparčiai kopia ir Liberalų sąjūdis – jų reitingas išaugo nuo 6,3 proc. gegužę iki 9,1 proc. birželį. Tuo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, valstiečiai bei „Nemuno aušra“ fiksuoja smulkius nuosmukius, tačiau vis dar išlieka virš 4 proc. ribos.
Blogesnės naujienos mažesniosioms partijoms: Laisvės partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir kitos – vis dar neperžengia 5 proc. barjero, reikalingo patekimui į Seimą. Tačiau jų palaikymas šiek tiek paaugo, nors ir nepakankamai, kad reikšmingai keistų žaidimo taisykles.
Ant Palucko krito juodas šešėlis
Antradienio vakarą prie Seimo vykęs protestas „#Sureikšminkim“ virto tiesioginiu politiniu signalu premjerui Gintautui Paluckui. Nors renginys deklaruotas kaip nepartinis, būtent socialdemokratų frakcijos seniūnas tapo vienu pagrindinių taikinių.
Susirinkusieji kaltino Vyriausybės vadovą abejingumu piliečių balsui, nesugebėjimu atstovauti visuomenės interesams ir vis stiprėjančiu atotrūkiu nuo realaus žmonių gyvenimo. Dalyviai pabrėžė, kad politikai turi ne tik kalbėti apie dialogą, bet ir realiai jame dalyvauti – o Paluckas, ignoruodamas kvietimus ir neviešindamas aiškios pozicijos, esą renkasi tylėjimą, kuris visuomenės akyse tampa politine kapituliacija.
Protestuotojai akcentavo, kad Palucko pozicija frakcijos priešakyje jau seniai nebėra konstruktyvi – ji tapo kliūtimi dialogui tarp valdžios ir piliečių. Raginimai atsakomybės prisiimti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, virto tiesioginiu reikalavimu: jei negirdi, traukis.
Veryga siunčia signalą Paluckui: painiojasi, meluoja
G. Palucko investicijos, praeities sandoriai ir painūs ryšiai su verslu vis labiau kelia įtarimų ne tik visuomenei, bet ir politinei opozicijai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga pareiškė, kad nors formaliai šiuo metu pagrindo premjerui trauktis nėra, tačiau Seime būtina kelti papildomus klausimus ir įvertinti, ar jis dar turi pasitikėjimą[2].
„Tikiuosi, šį kartą premjeras atsakys, o ne bėgs nuo klausimų“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Veryga, primindamas, kad visuomenėje vis garsiau kalbama apie „skeletus premjero spintoje“.
Veryga kritikuoja Vyriausybės vadovą dėl nenuoseklių paaiškinimų apie neaiškią buto Vilniuje istoriją – jį Paluckas įsigijo 2012 m. už 16,5 tūkst. eurų, kai Kipro įmonė prieš tai buvo mokėjusi 107 tūkst. eurų. Neaiškumų sukėlė ir tai, kad tą patį sklypą Vilniaus savivaldybėje parašu suformavo pats Paluckas, kai buvo administracijos direktorius.
Dėl šių ir kitų ryšių su verslininkais bei finansinių srautų šiuo metu tyrimus atlieka STT ir FNTT.
„Anksčiau ar vėliau politiniai pūliniai pratrūksta, ir klausimas, ar premjeras laikysis kėdės iki galo, ar visgi galvos valstybiškai“, – sako Veryga, leisdamas suprasti, kad opozicija jau ruošia dirvą galimam nepasitikėjimo balsavimui.
Palucko pašonėje – rimtas konkurentas
Politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad Palucko vaidmuo skandalų fone dar labiau paaštrino situaciją – visuomenė ima abejoti skaidrumu. Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, anot eksperto, išlaiko tvirtą ir stabilų įvaizdį, o kai kurios partijos, pasak jo, tiesiog degraduoja – tai rodo ne tik reitingai, bet ir visuomenės nuotaikos[3].
Anot V. Dumbliausko, dar prieš pradedant šį tyrimą esą buvo nuskambėjusios žinios apie G. Palucko skandalą dėl paskolų, kas, pasak jo, yra ne kas kita kaip naudojimasis tarnybine padėtimi siekiant gauti lengvatas.
„(…) O dabar – socialdemokratai, kol kas dar taip nepasižymėjo, kad visuomenė neatkreiptų dėmesio. Dar palaukite, jeigu Baudžiamojo kodekso pataisas priims, bet šiaip tai jie dar ant bangos, pergalingai atėjo į Seimą“, – teigė politologas.
Krizė – ne tik socialdemokratams, bet ir koalicijos partneriams „aušriečiams“
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ atsidūrė viešojo dėmesio kryžkelėje po žurnalistinio tyrimo, atskleidusio abejotinus partijos finansavimo šaltinius.
Tarp aukotojų – rusų oligarchams artimas Alvydas Brusokas, turintis Rusijos pilietybę ir partijai pervedęs 5,2 tūkst. eurų. Nors jis pats iš politikos pasitraukė, šešėlis liko. Solidžios sumos į partiją plaukė ir iš Seimo nario Roberto Puchovičiaus aplinkos – bent 55 tūkst. eurų, kai kurie donorai net neturėjo oficialių pajamų. Rinkimų kodeksą taip pat galimai pažeidė gautos nepiniginės dovanos iš juridinių asmenų. Vyriausioji rinkimų komisija žada gilintis.
Skandalų sūkuryje – ir pats Puchovičius. Nustatyta, kad jis vengė mokesčių, perparduodamas NT, o nesumokėtų sumų vertė siekia beveik 100 tūkst. eurų. Nepaisant to, jis vis dar dirba Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Tuo tarpu partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis rinkėjams žadėjo stabdyti visus mokesčių didinimus, bet pats balsavo už NT mokesčio įvedimą. Dėl to partija praranda pasitikėjimą – Žemaitaičio neigiamas reitingas šoktelėjo į viršų, o partija rizikuoja įklimpti į politinio identiteto krizę.
