Europos vyriausybės po D. Trumpo pareiškimų pradėjo svarstyti atsiskyrimą nuo JAV?
„Politico“ rašo, kad Donaldo Trumpo grasinimai įvesti baudžiamuosius tarifus šalims, kurios bandytų jam sutrukdyti perimti Grenlandiją, sukėlė rimtą reakciją Europos sostinėse. Leidinio teigimu, dalis Europos pareigūnų tai vertina kaip lūžio tašką santykiuose su JAV. Pasak jų, ankstesnė strategija vengti tiesioginės konfrontacijos su Vašingtonu nebeveikia.
„Politico“ cituoja Europos diplomatą, kuris anonimiškai teigė, jog D. Trumpo veiksmai „peržengė raudonas linijas“.[1] Pasak jo, Europos valstybės ilgą laiką buvo kritikuojamos dėl per silpnos laikysenos JAV atžvilgiu. Tačiau Grenlandijos klausimas, anot diplomato, tapo riba, kurios ignoruoti nebeįmanoma.
Leidinys taip pat nurodo, kad aukšto rango Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie JAV kaip nepatikimą prekybos ir saugumo partnerę. Vienas Europos vyriausybės atstovas „Politico“ sakė, jog JAV politikos krypties pokyčiai yra ilgalaikiai, o „laukti, kol viskas praeis, nebėra sprendimas“.
„Norinčiųjų koalicija“ taptų nauja NATO be JAV dalyvavimo
„Politico“ teigimu, Europos šalys jau kurį laiką dirba formate, kuris veikia be JAV. Tai vadinamoji „norinčiųjų koalicija“, remianti Ukrainą. Joje dalyvauja ir ES nepriklausančios šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Norvegija.
Leidinys rašo, kad apie 35 valstybių nacionalinio saugumo patarėjai palaiko nuolatinį ryšį. Susitikimai vyksta tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai, taip pat naudojami neformalūs susirašinėjimo kanalai. Pasak šaltinių, šioje grupėje susiformavo aukštas tarpusavio pasitikėjimo lygis.
„Politico“ nurodo, kad reguliarų tiesioginį ryšį palaiko ir valstybių vadovai. Tarp jų minimi Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Pasak leidinio, jie dažnai koordinuoja veiksmus bendruose susirašinėjimo kanaluose.
„Politico“ rašo, kad Grenlandijos krizė paskatino platesnes diskusijas apie Europos gebėjimą gintis be JAV paramos. Kai kurie pareigūnai svarsto, ar dabartinė NATO struktūra gali išlikti veiksminga, jei JAV neberems Aljanso saugumo garantijų.
Leidinio teigimu, „norinčiųjų koalicija“ galėtų tapti pagrindu naujam saugumo formatui. Į šias diskusijas įtraukiama ir Ukraina, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat dalyvauja Europos lyderių komunikacijoje. „Politico“ pažymi, kad Ukraina šiuo metu yra labiausiai militarizuota šalis regione, turinti didelę kariuomenę ir išvystytą dronų gamybą.
Bendras atsakas į JAV veiksmus Grenlandijos klausimu: stiprinti Europos saugumą
Briuselyje pastarosiomis dienomis pasirodė naujos iniciatyvos. Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius pasiūlė sukurti 100 tūkst. karių ES armiją ir atgaivinti Europos saugumo tarybos idėją. Ursula von der Leyen pristatė naujos Europos saugumo strategijos gaires, tačiau detalių kol kas nepateikė.
„Politico“ teigimu, artimiausiomis dienomis Europos lyderiai planuoja skubų susitikimą, kuriame bus aptariamas atsakas į D. Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos. Diskusijos gali apimti ne tik prekybos ar tarifų klausimus, bet ir platesnę Europos saugumo kryptį.
Leidinys rašo, kad Ursula von der Leyen po pokalbių su Friedrichu Merzu, Emmanueliu Macronu, Keiru Starmeriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pareiškė, jog Europa „tvirtai laikysis“ įsipareigojimo ginti Grenlandiją. Šį pareiškimą ji paskelbė sekmadienį.
„Politico“ taip pat nurodo, kad neatmetama galimybė Europos ir JAV atstovams susitikti gyvai Pasaulio ekonomikos forume Davose, kuriame planuoja dalyvauti ir Donaldas Trumpas. Kol kas nėra aišku, ar tokios derybos galėtų pakeisti susiklosčiusią situaciją.
