Baltijos šalys patiria ekonominį spaudimą dėl sankcijų Rusijai, o EK žada, bet vilkina finansinę pagalbą
Pagal „Politico“ lapkričio 27 d. publikaciją kitais metais Europos Komisija planuoja suteikti finansinę paramą Baltijos šalims ir Suomijai, kurios susiduria su rimtomis ekonominėmis pasekmėmis po sankcijų Rusijai įvedimo. Regionas nukentėjo nuo turizmo nuosmukio, mažėjančių investicijų ir nutrūkusios prekybos su Rusija, o šios šalys tikisi, kad paramos priemonės padės bent iš dalies sušvelninti smūgį jų ekonomikoms.
Planą kuruoja Regionų komisaras Raffaele Fitto, o diplomatai pripažįsta, kad siekiama suteikti paramą regionams, kurių ekonominė padėtis komplikuota ir dėl karo keliamo neapibrėžtumo, ir dėl smunkančio investuotojų pasitikėjimo.
Lietuvos Europos reikalų ministras Sigitas Mitkus aiškiai įvardijo Baltijos šalių poziciją: „Norime, kad mūsų regionui – rytiniam flangui, įskaitant Lietuvą – būtų skiriamas ypatingas dėmesys, nes matome neigiamą geopolitinės situacijos poveikį. Kartais sunku įtikinti [investuotojus], kad … mes turime visas reikiamas priemones.“
Šalys tikisi atgaivinti ekonomiką, tačiau parama gali būti minimali ir neadekvati esamam iššūkių mastui
Europos Sąjungos sankcijos Rusijai jau pasiekė 19 paketų ir nors jos nukreiptos prieš Rusijos karo ekonomiką, pasekmes jaučia ir Suomija bei Baltijos šalys. Pasak Estijos finansų ministro Jürgeno Ligi, „Žmonės, kurie turėjo tarptautinius ryšius, turėjusius tam tikrą ekonominį poveikį, juos prarado. Jis pats yra matęs situaciją iš arti, nes gyvena vos kelis kilometrus nuo Rusijos sienos: „Estijos ekonomika labiausiai nukentėjo nuo karo, kuris sukėlė problemų investicijų ir darbo vietų srityje.“[1]
Europos Komisijos prognozės taip pat neramina – Estijai 2025 m. augimas numatomas vos 0,6 proc., o Suomija šiemet viršijo ES išlaidų taisykles dėl sulėtėjusios ekonomikos ir išaugusių gynybos bei pasienio saugumo išlaidų. Kaip patvirtino ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis:
„Mes pripažįstame sudėtingą ekonominę padėtį, su kuria susiduria Suomija, įskaitant geopolitinę padėtį ir Rusijos sienos uždarymą.“
Vis dėlto pareigūnai pripažįsta, kad dabartinio ES biudžeto rėmuose ištekliai yra riboti ir išsamūs sprendimai greitai neatsiras.
Politinė realybė rodo, kad iki 2028 metų naujų pinigų tikėtis neverta
Nors regiono lyderiai Helsinkyje vyksiančiame gruodžio 16 d. susitikime pateiks ilgesnį pageidavimų sąrašą, diplomatai atvirai pripažįsta, jog kol neįsigalios naujas ES daugiametis finansinis planas, didesnio finansavimo tikėtis nereikėtų. Vienas iš „Politico“ cituotų ES diplomatų sakė: „Manau, kad komunikacija nebus susijusi su naujais pinigais, bet su idėjomis, kurias galima įgyvendinti per kitą DFP.“
Lietuva jau prašo, kad Baltijos įmonėms nuo 2028 m. būtų suteikta pirmenybė naujose finansavimo programose, nes dabartinis Komisijos siūlymas tokių nuostatų nenumato. Svarstomos ir alternatyvos: lankstesnės valstybės pagalbos taisyklės, Europos investicijų banko garantijos ar papildomos paramos schemos, kurios padėtų regionui išlaikyti investicijas.
Tačiau net ir Komisijos viduje pripažįstama, kad artimiausiu metu lėšų trūks. Kaip pažymėjo vienas pareigūnas: „Tai padės sukurti naratyvą, kad kitą kartą, kai bus sudaroma daugiametė finansinė programa, bus galima kažką padaryti [dėl Rytų regionams aktualių klausimų, pvz., dronų gamybos]. Tačiau iki 2028 m. nesitikiu jokių naujų lėšų.“
Tokios prognozės rodo, kad paramos priemonės labiau simbolinės, tačiau jos gali tapti pagrindu ambicingesniems sprendimams, kurie bus svarstomi formuojant naują ES biudžetą – tuo metu sprendimo lauks ne tik Baltijos regiono ekonomikos, bet ir platesni Europos saugumo interesai.
