Europos lyderiai abejoja Putino nuoširdumu ir taikos derybose orientuojasi į Trumpo vaidmenį
Straipsnyje skelbtame „Politico“ rašoma[1], kad Europos lyderiai netiki Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuoširdumu siekiant taikos, todėl jų strategija yra demonstruoti paramą ir pagyrimus JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Europiečiai tikisi, kad anksčiau ar vėliau D. Trumpas pats įsitikins, jog Kremlius nėra pasirengęs sąžiningoms deryboms, ir imsis griežtesnės linijos Rusijos atžvilgiu.
„Politico“ nurodo, kad ši strategija europiečiams atrodo naudinga bet kuriuo atveju: jei D. Trumpui pavyktų pasiekti taikos susitarimą su realiomis saugumo garantijomis Ukrainai, tai būtų priimta kaip sėkmė, o jeigu V. Putinas pasirodytų esąs pagrindinė kliūtis taikai, tai sustiprintų argumentus griežtinti sankcijas.
Pasak šaltinių, labiausiai šiuo klausimu pasisako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar prieš karo pradžią daugiausiai bendravo su Putinu diplomatiniu lygmeniu. Straipsnis cituoja E. Macroną, kuris pareiškė: „Ar manau, kad prezidentas Putinas nori taikos? Atsakymas yra ne. Mano giliausias įsitikinimas — ne. Ar manau, kad prezidentas Trumpas nori taikos? Taip.“
V. Putinas ne tik nerodo nuolaidų, bet reikalauja daugiau teritorijos ir atmeta NATO pajėgų vaidmenį, nors saugumo garantijos Ukrainai yra esminė sąlyga Kyjivui.
Europiečiai telkia paramą Vašingtone ir rengia sankcijų eskalaciją
Europos lyderiai šią savaitę skubiai susitiko pasitarti po to, kai Vašingtone įvyko derybos tarp D. Trumpo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir kelių didžiųjų Europos valstybių vadovų[2]. „Politico“ cituoja penkis diplomatinius šaltinius, kurie teigia, jog dauguma Europos prezidentų, premjerų ir ambasadorių pasisakė panašiai kaip E. Macronas — su didele abejonė dėl Kremliaus ketinimų, tačiau su viltimi, kad Vašingtonas imsis spaudimo, jei bus akivaizdu, jog būtent Putinas stabdo taiką.
Vienas iš diplomatų sakė: „Jei paaiškės, kad Putinas nenori užbaigti karo, tai privers Trumpą imtis veiksmų ir sustiprins sankcijų argumentą.“
Europiečiai sankcijų spaudimą laiko itin svarbiu diplomatiniame procese. Pabrėžiama, kad Putinas sutiko vykti į derybas Aliaskoje tik po to, kai JAV paskelbė aukštus muitus Indijai už rusiškos naftos pirkimą. Pasak šaltinių, kitas galimas žingsnis būtų panašaus spaudimo pritaikymas Rusijos prekybai su Kinija.
„Politico“ rašo, kad europiečiai iš esmės palaiko amerikiečių iniciatyvą tarpininkauti paliauboms, nes tai suteiktų galimybę patikrinti Rusijos ketinimus. Be to, kaip cituoja leidinys, saugumo garantijos leistų Ukrainai derėtis iš stipresnės pozicijos.
Derybos tęsiasi, tačiau net ir D. Trumpas pripažįsta abejonę V. Putino ketinimais
Vašingtone susitikę Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Italijos premjerė Giorgia Meloni demonstravo paramą V. Zelenskiui. „Politico“ cituoja ekspertę Fiona Hill, kuri pabrėžė, kad vakarų šalių lyderiams pavyko gana gerai valdyti situaciją, nors pats Aliaskos susitikimas su Putinu „atrodė prastai“.
Vakarų partneriai atvirai dėkojo D. Trumpui už įsipareigojimą dalyvauti saugumo garantijose, tačiau už uždarų durų daugiausiai kalbėjo apie būtinybę ruoštis naujam sankcijų etapui, teigiama publikacijoje. „Politico“ taip pat mini, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išsisukinėja, teigdamas, jog Maskva neprieštarauja deryboms, bet reikalauja ilgo ir sudėtingo pasiruošimo.
Šaltiniai mini Vokietijos pareigūną, kuris tai pavadino „tikru Rusijos rimtumo išbandymu“. Tuo pat metu Europos Sąjunga surengė naktinį ambasadorių pasitarimą ir neformalią „pasiryžusiųjų koalicijos“ vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir tokios šalys kaip Turkija bei Kanada.
Galiausiai pats D. Trumpas viešai pripažino, jog nežino, ar V. Putinas išties nori taikos. „Per kelias ateinančias savaites paaiškės, ar prezidentas Putinas nori susitarimo[3]. Gali būti, kad jis nenori. Tikiuosi, kad Putinas pasirodys geranoriškas, bet jei ne, tai bus sunki situacija“, – cituojamas JAV prezidentas.
