Poligonai steigiami nepaisant vietos gyventojų pasipiktinimo
Valstybės gynimo taryba (VGT) birželį pritarė siūlymui steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose[1].
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog kariniai poligonai galės būti naudojami kuopos ir bataliono dydžio vienetų manevrams.
Planuojama, jog steigiamuose maždaug 4304 hektarų ploto Tauragės ir 2677 hektarų ploto Šilalės kariniuose poligonuose vyks karinės technikos manevravimo pratybos, nors šie poligonai ir neturės visiško karinės teritorijos statuso – šaudyklų juose nebus, kovinis šaudymas nevyks, nevažiuos sunkioji karinė technika.
Kiek kainuos dviejų poligonų įsteigimas aišku nėra, bet L. Kasčiūnas užsiminė, jog vien teritorijų išmiškinimo darbai gali atsieiti keletą milijonų eurų[2].
Tačiau diskusijas dėl poligonų iššaukė ne jų kaina. Poligonų įkūrimui norima nustatyti specialų teisinį reguliavimą, palengvinantį teritorijų planavimo procedūras, viską atlikti skubama kuo greičiau.
Valdžiai staiga užsigeidus Tauragėje ir Šilalėje įkurti poligonus, vietos gyventojai informaciją apie tai gauna tik iš žiniasklaidos – valdžios atstovai savo planus atskleidžia nenoriai ir planais dalintis neskuba.
O permainų teritorijose nestigs. Planuojamais įstatymo pakeitimais būtų atsisakoma infrastruktūrai poligono teritorijoje būtino statybų leidimo, numatoma išimtis ir dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Numatoma, jog įstatymu poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškai prarastų šį statusą. Projektuojamų karinių mokymų vietų teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas bei keliai būtų perduoti kariuomenei.
Dėl to, nemenka dalis vietinių Šilalės ir Tauragės rajonų gyventojų neigiamai vertina poligonų steigimo planus netoli jų namų. Vieni bijo, kad nebegalės medžioti. Kiti nerimauja dėl masinio miškų iškirtimo. Kai kurie bijo dėl savo saugumo.
Judėjimas poligonuose bus minimalus: tad kam jų reikia?
Vis dažniau girdint apie Šilalės ir Tauragės rajonų gyventojų nuogąstavimus, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Andrius Jagminas sako, kad judėjimas šiuose plotuose bus apribotas tik keletą kartų per metus[3]. Kol kas poligonai esą būtų skirti tik manevravimui, juose neužtektų erdvės šaudymo pratyboms.
„Teritorijose neplanuojama statyti jokio karinio miestelio, miške būtų tik užtikrinamas pravažiavimas. Tai viskas, apie ką dabar kalbama“, – akcentavo jis.
Pasak kariuomenės vado padėjėjo, pagal dabartinius planus minėtuose poligonuose būtų numatomos maždaug 5 pratybos per metus. Kiekvienų pratybų trukmė, anot jo, siektų iki 10 dienų.
Atsižvelgiant į tai, krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys aiškina, kad poligono paskirties numatyti teisės aktuose – nebūtina.
„Pagal mūsų teisinę bazę, karinis poligonas yra karinis poligonas ir dėl to paprastai įstatymuose nenurodoma, kokia veikla būtų galima arba ne. Nenoriu pasakyti, kad mes čia bandome apgauti, iš principo, tolesnis aptarimas tik komitetuose bus, ar čia reikia dar kažkokius teisinius nustatytus įdėti“, – sakė jis.
Savo ruožtu naujasis Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras net mato poreikį šalyje steigti daugiau tokių poligonų. Anot generolo, poligoną būtų prasminga įsteigti ir pietų Lietuvoje – ties Suvalkų koridoriumi[4].
Tokie planai tik kursto vietos gyventojų pyktį. Kai kurie vietiniai nerimauja dėl pamėgtų poilsio zonų, miškų ir medžioklės plotų.
Pavyzdžiui, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus valdybos pirmininkas Genadijus Zbarauskas teigia, kad bendruomenei nėra aišku, kodėl poligonų taip staiga prireikė, ir kodėl skubama pradėti jų steigimo darbus.
„Sunkiosios technikos nebus, tai kam tas poligonas reikalingas? Juk ir dabar miškuose sėkmingai vyksta įvairios pratybos, kariams dabar niekas netrukdo. Kam jiems prireikė to poligono, ir juo labiau skubos tvarka?“ – komentavo medžiotojas.
Jam antrino Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Kęstutis Balašaitis, kuris sako nesuprantantis, kodėl Tauragės rajonui reikalingi net du poligonai.
Be to, daug nerimo vietos žmonėms kelia ir išmiškinimo klausimas.
„8 milijonai išmiškinimui. Ką tai reiškia? Ne miškai bus kertami, bet vyks išmiškinimas. Išmiškinimas gali reikšti, kad bus pakeista paties miško paskirtis. Ką tai reiškia visiems miško savininkams, kurie papuola į tą teritoriją? Jie bus „išbuožinti“, – teigė Tauragės regiono verslininkas Giedrius Baciuška.
Tarp visuomenės ir valdžios konsensusas gali būti ir nepasiektas
Šilalės meras Tadas Bartkus vis dėlto tikisi, kad karinis poligonas pernelyg nesudrums piliečių gyvenimo.
„Bendruomenei, žinote, tokių objektų atsiradimas visada kelia nerimą. Teko jau su medžiotojais šiandien pakalbėti. Dėl šio sprendimo vieno medžiotojų būrelio plotai nyks. Tad ši pusė bus nepatenkinta. Bet ministerija patikino, kad poligone nevyks šaudymai iš didelių kalibrų. Daugiau pėstininkai treniruosis. Jei laikysis susitarimo – viskas bus gerai“, – sakė meras, pridurdamas, kad nepatenkinti gali būti ir kelių sodybų, įsikūrusiu šalia planuojamo poligono, gyventojai.
Vyriausybė skelbia, jog esą yra pasiruošusi tartis su bendruomene bei interesų grupėmis, kurioms kilo klausimų dėl Tauragės ir Šilalės rajonuose atsirasiančių poligonų.
Krašto apsaugos ministras kartu tik pažymėjo, jog naujų poligonų atsiradimas Tauragės ir Šilalės rajonuose gyventojų saugumą tik sustiprins
„Poligonas šalia tavo namų rodo, kad tavo kariuomenė yra šalia. Kad ji duos atkirtį“, – teigė L. Kasčiūnas.
Vis tik, po anksčiau įvykusio susitikimo Šilalės rajono meras T. Bartkus pasigedo būtent paties ministro dalyvavimo. Tai, kad susitikime ministras nepasirodė, mero teigimu rodo, kad L. Kasčiūnui šis klausimas yra neaktualus. Anot mero, susitikimo metu jo ir bendruomenės narių kelti klausimai nebuvo atsakyti.
„Ar šitos diskusijos dar gali kažką lemti, pakeisti, ar tai tik pliuso užsidėjimas, kad atvykome ir susitikome su visuomene? Paskui viešojoje erdvėje galės sakyti, kad viskas buvo pristatyta“, – dėstė jis.
Tačiau minimų rajonų atstovams piktinantis vis dažniau, krašto apsaugos viceministras R. Pleškys pabrėžė, kad atsakingos institucijos atliepti visų visuomenės grupių interesų nepajėgs.
„Dabar pasiūlytas teritorijas dar kartą bandysime pažiūrėti ir kažkurioje vietoje atitraukti buferines zonas mažiausiai 100 metrų. (…) Tose zonoje vykdomą veiklą reikėtų derinti su Krašto apsaugos ministerija. Suprantame, kad ūkininkams ar vietos gyventojams šis derinimas nebūtų patogus, todėl ten, kur galima, bandysime atitraukti, kad karinė zona netrukdytų veiklai. Teritorijos yra maksimaliai sumažintos net nelendant į jokias privačias teritorijas. Tačiau yra dar ir kiti įvairių visuomenės grupių interesai, kuriais norima dar sumažinti. Iš principo, toliau nebėra ką ir kalbėti. (…) Visų galimybių tikrai atliepti negalėsime“, – kalbėjo R. Pleškys.
