Permainos policijoje gali sukurti daugiau problemų, nei jų išspręsti
Jau kurį laiką Lietuvoje kalbama apie Vidaus reikalų ministerijos inicijuotą policijos reformą ir Policijos įstatymo pakeitimų paketą.
Ministerijos pateikiamais įstatymo projektais siūloma iš esmės pertvarkyti policijos veiklą ir palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio[1].
Taigi, pavyzdžiui, Klaipėdoje veiktų apygardos policijos komisariatas, o jam tuomet priklausytų Klaipėdos rajono, Kretingos, Neringos, Skuodo, Palangos, Plungės, Rietavo, Šilalės, Šilutės, Pagėgių ir Tauragės policijos komisariatai.
Įvykdžius pertvarką, būtų dar papildomai įsteigiami keturi policijos komisariatai: Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai.
Taip pat siūloma Viešojo saugumo tarnybą (VST) integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą, kurio pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais. VST integravimas į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o administraciniai pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
Tačiau tiek Seimo opozicijoje, tiek pačių pareigūnų bei piliečių gretose šie pasiūlymai nesulaukia palaikymo.
Vieni pažymi, kad tokios grandiozinės Lietuvos saugumo sistemos pertvarkos dabar, itin įtemptame geopolitiniame kontekste, yra planuojamos ne laiku. Kiti teigia, kad pertvarka visiškai nepadės optimizuojant saugumo tarnybų išteklių, o kai kurie Lietuvos regionai taps visiškai apleisti, gali išaugti ir nusikalstamumo lygis.
Ministrė A. Bilotaitė kalba, kad pertvarka užtikrins teisėsaugos tarnybų efektyvumą
Reformos planą pristatanti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad policijos pertvarka galėtų leisti užtikrinti efektyvią teisėsaugos tarnybų veiklą.
„Visi suvokiame, kad geopolitinė ir saugumo situacija yra pasikeitusi. Ji reikalauja sisteminių sprendimų saugumo srityje. Todėl, siekiant stiprinti valstybės saugumą, visuomenės saugumą, būtina mažinti mūsų tarnybų fragmentaciją ir konsoliduoti viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų kompetencijas“, – teigė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, VST integracija į policijos sistemą būtų itin efektyvi, o dėl to, valstybės ginkluota gynyba nenukentėtų; net teigiama, kad VST pertvarkos metu bus skirtas papildomas dėmesys pareigūnų pasirengimui veikti karo metu.
Savo ruožtu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad įvykdžius policijos reformą, būtų apjungtos kriminalinės policijos pajėgos ir daugiau pareigūnų galima būtų paskirti visuomenėje aktualioms problemoms, pavyzdžiui, kovai su narkotikų prekyba[2].
„Mažosios apskritys turi kriminalinės policijos skyrius, kurie susideda iš labai nedaug pareigūnų. Tiesiog fiziškai atskirti tuos pareigūnus, išimti iš bendro katilo ir vien tik juos orientuoti į narkotikus galimybės neturime, tačiau, kai šitie mažieji padaliniai prisijungtų prie didžiųjų apskričių kriminalinės policijos padalinių, tai padalinio vadovas, turėdamas žymiai didesnį skaičių pareigūnų, galėtų optimaliau priimti sprendimus ir nukreipti pareigūnus ten, kur labiausiai reikia“, – teigė policijos generalinis komisaras.
R. Požėla taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnų skaičiaus mažėjimo tendencijos rodo, jog sistemos reforma yra būtina. 2015 m., policijos duomenimis, Lietuvoje dirbo 9156 policijos pareigūnai, o 2020 m. – 7849, pernai – 7537. Kaip nurodė, R. Požėla šiuo metu trūksta apie 1,2 tūkst. pareigūnų, o 40 proc. dirbančiųjų turi teisę išeiti į pensiją.
Policijos generalinis komisaras akcentavo ir tai, kad po policijos reformos įsigaliojimo, regionai tikrai netaps labiau apleisti, nereikės laukti pareigūnų, atvykstančių iš didžiųjų šalies miestų.
„Noriu aiškiai paneigti mitus, kad į Alytų važiuos policija iš Kauno. (…) Vietoje Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato būtų įkurtas Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatas, kurio pareigūnai ir reaguotų į įvykius. Taip, galėtų iš Kauno atvykti daugiau pareigūnų, jei to reikėtų, vykdant kažkokias priemonės, reidus“, – sakė R. Požėla.
Jis taip pat teigė, kad VST pertvarką, pareigūnams pavyktų greičiau reaguoti į iškvietimus: organizuojant veiklą apygardų komisariatų lygmeniu, būtų tinkamiau paskirstomi policijos pajėgumai.
Opozicija griežta: dabar ne laikas milžiniškai policijos pertvarkai
Tačiau Seimo opozicijoje esantys politikai neįžvelgia policijos reformos poreikio. Socialdemokratai dar rugsėjo pradžioje išreiškė nerimą dėl šios iniciatyvos.
Susitikus su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) atstovais, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas teigė, kad dalis pačių pareigūnų yra sunerimę dėl planų naikinti policijos komisariatus.
„Pareigūnų nuotaikos yra slogios, o dalis jų, kaip rodo vidinės apklausos, planuoja ir išeiti iš darbo. Matome, kad vyksta ir protesto akcijos, o tai – simptomas, kad dialogas tarp pareigūnams atstovaujančių profesinių sąjungų ir vidaus reikalų ministerijos vadovybės vis dar nesiklosto“, – sakė K. Vilkauskas.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė teigė, kad vis dar neaišku, kaip policijos padalinių stambinimas priartins pareigūnus prie visuomenės.
„Juk vien dėl to, kad panaikinsime apskričių komisariatus ir vietoje jų bus įkurti apygardų komisariatai, policijoje magiškai neatsiras nei naujų resursų, nei naujų pareigūnų. Atvirkščiai, pareigūnų profsąjungos skundžiasi, kad panaikinus komisariatus dar labiau apsunkinsime policininkų darbą“, – sakė O. Leiputė[3].
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat pažymėjo, kad trūksta informacijos apie policijos reagavimo laiką. D. Šakalienės teigimu, komisaro pažadas, jog po reformos policija bus dar greitesnė tiesiog nėra pagrįstas realiais duomenimis.
O praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija taip pat susitiko su policijos generaliniu komisaru R. Požėla, uždavė jam daugeliui aktualių klausimų dėl numatytosios reformos[4].
LVŽS frakcijos narys Dainius Gaižauskas pastebėjo, jog šiuo metu dideli policijos struktūros pokyčiai yra pavojingi ir dėl vykstančių neramumų Europoje, ir įtampos Lietuvos pasienyje. Seimo nario teigimu, šiuo metu ypač sudėtinga situacija yra ir regionuose, kur pareigūnų trūkumas juntamas labiausiai.
Frakcijos narys Valius Ąžuolas teiravosi policijos vadovo, kokie numatomi sprendimai dėl sudėtingos situacijos šalies regionuose, kur policijos sistemos pajėgumai yra ypač silpni, o į įvykius nespėjama reaguoti. Tačiau R. Požėla neturėjo atsakymo, teigė, kad kiekvieno regiono situacija yra individuali.
Kaip teigiama po susitikimo išplatintame LVŽS pranešime, priėmus kontraversiškai vertinamą policijos reformą, įtempta saugumo situacija suprastėtų ir dar daugiau pareigūnų paliktų tarnybą.
„Šios reformos naudą pajustų nebent pats policijos vadovas, kurio kadencija baigiasi jau kitąmet. Jei konservatorių siūloma reforma būtų patvirtinta, tikėtina, kad R. Požėla dar 5 metams liktų vadovu“, – sakoma LVŽS pranešime.
Pertvarkai kategoriškai nepritaria ir dalis pačių pareigūnų
Iš tiesų, savo nepritarimą policijos reformai reiškia ir patys pareigūnai. Rugsėjo 21 d. apie pusšimtį Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų susirinko Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo protesto akcijai „Nežaiskime su likimais“.
Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, VST pareigūnai siekia išreikšti prieštaravimą bandymui panaikinti tarnybą, prijungiant ją prie Policijos departamento.
„Nepritariame prijungimui, nes tai yra netikslinga ir tai tikrai silpnina pačios valstybės saugumą. Tai pažeidžia visuomenės ir VST pareigūnų interesus“, – sakė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tarybos narė Nomeda Kačiulienė.
Akcijos organizatoriai į Seimo kanceliarijos priimamąjį nešė ir kreipimąsi dėl nepritarimo vykdomai reformai, dokumentą pasirašė 412 VST pareigūnų.
Į pareigūnų protestą prie Seimo tuomet atėjo ir laikinai pareigas einantis VST vadas Arūnas Paulauskas, palaikymą pareigūnams išreiškė ir Seimo nariai Saulius Skvernelis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Bakas.
