Iki 400 nuolat vagiančių asmenų Lietuvoje: siūloma smulkias vagystes pripažinti nusikaltimu
Diskusijos apie smulkias vagystes prekybos vietose Lietuvoje vėl atsidūrė politikų ir verslo atstovų darbotvarkėje. Prekybininkai teigia, kad dabartinės priemonės nebepajėgia sustabdyti nuolatinių pažeidėjų, todėl siūloma imtis griežtesnių sprendimų. Vienas iš svarbiausių svarstomų pokyčių – sistemingas smulkias vagystes vertinti nebe kaip administracinį pažeidimą, o kaip nusikaltimą, už kurį galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Šiuo metu už daugumą smulkių vagysčių skiriamos piniginės baudos, tačiau prekybos sektoriaus atstovai ir pareigūnai pripažįsta, kad tokia sistema dažnai neveikia. Dalis pažeidėjų neturi turto ar oficialių pajamų, todėl finansinės sankcijos jų realiai neatgraso. Policijos vertinimu, Lietuvoje gali būti apie 400 asmenų, kurie sistemingai vykdo vagystes iš prekybos vietų, ir būtent į šią nedidelę, bet nuostolius keliančią grupę būtų nukreiptos naujos priemonės[1].
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai skirti ne atsitiktiniams pažeidėjams, o tiems, kurie vagia nuolat.
„Baudžiamąją atsakomybę už tęstines, už sistemines smulkias vagystes. Reikia pakartoti – tai nėra už pirmą ar už antrą kartą. Tai yra už sistemingą veiklą, už tą ėjimą į prekybos vietas vogti kaip į darbą. Vertiname labai gerai, nes progresas tikrai įvyko.
Mūsų bendradarbiavimas su policija, prokuratūra ir Teisingumo ministerija vyksta jau ne vienerius metus ir tas įdirbis duoda rezultatų. Tačiau tam, kad teismai apjungtų tas vagystes, pripažintų jas sisteminėmis ir taikytų baudžiamąją atsakomybę, reikia ir teismų požiūrio. Jie remiasi Aukščiausiojo Teismo nutartimis, formuojasi praktika, bet ji nėra visuotinė“, – teigia R. Vainienė.
Policija: baudos neveikia, todėl už sistemines vagystes gali grėsti kalėjimas
Teisėsaugos atstovai pabrėžia, kad griežtesnės priemonės pirmiausia būtų skirtos prevencijai, o ne didinti įkalinimų skaičių. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad dabartinė bausmių sistema dažnai neveikia dėl socialinės pažeidėjų padėties.
„Kalbame apie asmenis, kurie neturi turto, todėl paskirtos baudos jiems nieko nereiškia. Sistemiškumo įvedimas – baudžiamoji atsakomybė – atsiranda ne tam, kad kuo daugiau žmonių pasodintume į kalėjimą, o tam, kad jie susimąstytų. Kad už elgesį, už kurį anksčiau buvo tik bauda, galima atsidurti ir „cypėje“. Manome, kad tai pirmiausiai suveiks prevenciškai“, – teigia V. Grašys.
Be baudžiamosios atsakomybės už sistemines vagystes, svarstoma ir kita priemonė – suteikti prekybininkams teisę riboti apsivogusių asmenų lankymąsi parduotuvėse. Siūloma, kad vagystę padariusiam žmogui galėtų būti uždrausta lankytis konkrečioje prekybos vietoje iki dvejų metų. Tokiu atveju parduotuvės apsauga galėtų informuoti asmenį apie draudimą ir pareikalauti, kad jis paliktų patalpas.
Šiuo metu tokia galimybė praktiškai neegzistuoja, nes parduotuvės laikomos viešomis vietomis. Kol žmogus nėra pagautas bandantis išeiti su nesumokėtomis prekėmis, jo išprašyti iš patalpų negalima. Naujas reguliavimas suteiktų daugiau įgaliojimų saugos tarnyboms ir leistų greičiau reaguoti į pakartotinius pažeidimus.
Ar šie pokyčiai taps realybe, priklausys nuo Seimo sprendimo. Tačiau prekybininkai tikisi, kad naujos priemonės padės efektyviau sustabdyti tuos pačius asmenis, kurie į parduotuves grįžta vogti vėl ir vėl. Jei siūlymai bus patvirtinti, prekybos vietose gali prasidėti naujas kovos su nuolatinėmis vagystėmis etapas.
Parduotuvėse dažniausiai vagiama alkoholis, kava ir sviestas
Prekybos tinklų duomenimis, parduotuvėse dažniausiai dingsta prekės, kurias lengva greitai parduoti ar panaudoti kasdienybėje. Tarp dažniausiai vagiamų produktų – alkoholiniai gėrimai, kava, kosmetikos priemonės, taip pat brangesni maisto produktai, tokie kaip ikrai, sviestas, sūris ir įvairūs mėsos gaminiai. Neretai vagysčių taikiniu tampa ir loterijos bilietai[2].
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ fizinės saugos skyriaus vadovo Rolando Masalsko, šioms prekėms prekybos tinkluose nustatytas padidintos vagysčių rizikos lygis, nes jos lengvai realizuojamos šešėlinėje rinkoje arba greitai suvartojamos.
Prekybininkai pastebi, kad šios prekės traukia ne tik profesionalius vagišius. Vagystėmis kartais užsiima labai skirtingų socialinių grupių žmonės – nuo paauglių ar studentų iki verslininkų ar visuomenėje žinomų asmenų.
Anot R. Masalsko, dalis vagiančiųjų net neatrodo susiduriantys su finansiniais sunkumais, todėl tokių nusikaltimų motyvai būna įvairūs – nuo noro pasipelnyti iki azarto ar tiesiog susiformavusio įpročio. Prekybos tinklai pabrėžia, kad būtent didelės vertės ir lengvai realizuojami produktai dažniausiai tampa pagrindiniu vagišių taikiniu.
