Pamirškite vienkartinius plastikinius maišelius
Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios aibė naujų įstatymų ar jų pakeitimų. Vienas aktualiausių ir plačiausiai aptartų – vienkartinių, nemokamų plastikinių maišelių atsisakymas prekybos centruose.
Po daugiau nei savaitės visi šalies prekybos tinklai nemokamai nebegalės dalinti plastikinių maišelių: už juos teks susimokėti. Taip bus skatinama atsisakyti neretai perteklinio plastiko vartojimo ir rinktis daugkartinio naudojimo maišelius.
Dar pernai Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose numatyta, jog „pakuočių pardavėjams ir platintojams draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, į kuriuos pakuojami šviežia mėsa, jos produktai ir šviežios žuvys, jų produktai“[1].
Vieno iš Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Iki“ atstovai teigia, kad įsigaliojus įstatymo pokyčiams, prekybos centruose maišeliai galėtų būti skaičiuojami vienetais arba maišeliai bus prieinami su barkodais. „Iki“ atstovų teigimu maišeliai nuo liepos 1 d. kainuos 1–5 centų, tačiau galutinę kainą nustatys rinka.
Būtent pastarąjį barkodo variantą taikys prekybos tinklas „Norfa“. Remiantis„Norfa“ atstovo spaudai teigimu, tokio vienkartinio plastikinio maišelio kaina bus simbolinė: jis kainuos nuo 1 iki 5 centų.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė patikino, kad maišelių kaina bus paskelbta artimiausią mėnesį, tačiau parduotuvės barkodo sistemos netaikys. „Maxima“ atstovės teigimu, įsigaliojus pokyčiams, plastikiniai vienkartiniai maišeliai bus parduodami kaip eilinė, įprasta.
Tuo tarpu Lietuvoje ypač populiaraus prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ atstovai spaudai jau paskelbė, kad vienkartiniai plastikiniai maišeliai tinklo parduotuvėse kainuos po 1 ct.
Pokyčiai vairuotojams: metas atsinaujinti vaistinėles
Nuo liepos 1 d. įsigalios nauja tvarka ir automobilių vairuotojams. Visi jie savo automobiliuose iki šios datos privalo pakeisti senas pirmosios pagalbos vaistinėles. Kitu atveju, nusižengusiems yra numatyta skirti baudas.
Skelbiama, kad jau automobilio techninės apžiūros metu bus tikrinama, ar automobilyje yra vaistinėlė. Jei vaistinėlės nėra arba jos turinys neatitinka reikalavimų, tai bus pažymima techninės apžiūros išraše. Vairuotojas tuomet pats galės papildyti vaistinėlę vėliau[2].
Tačiau to nepadarius ir pakliuvus į policijos akiratį, pareigūnai už šį nusižengimą galės skirti baudą. Pirmą kartą be gesintuvo, vaistinėlės arba suu neteisingos komplektacijos pagalbos priemonėmis sučiupti vairuotojai sulauks įspėjimo žodžiu ar raštu, tačiau prasižengę antrą kartą gali tikėtis 5 eurus siekiančios baudos. Jei nusižengiama ir vėliau, bauda gali išaugti iki 10–12 eurų.
Tiesa, verta atsiminti, kad tiems, kurie naujos sudėties vaistinėles pirko po 2019 metų sausio 1 dienos, nereikia keisti viso rinkinio, pakanka vaistinėlę papildyti dviem turniketais.
Vis dėlto, tie, kurie naudojasi senesnėmis pirmosios pagalbos vaistinėlėmis, atsinaujinti jas turės kiek plačiau. Nuo kito mėnesio kiekvienoje vaistinėlėje privalo būti:
- 10 vnt. sterilių pleistrų;
- Pleistras rulonėlyje;
- Sterilus spaudžiamas tvarstis;
- 5 vnt. nesterilaus tvarsčio;
- 2 vnt. prilaikomojo trikampio formos tvarsčio;
- Pirmos pagalbos žirklės;
- 2 vnt. specialios antklodės;
- 10 vnt. sterilių žaizdų tvarsčių;
- 4 vnt. vienkartinių pirštinių;
- 2 vnt. pirmosios pagalbos kaukė gaivinimui;
- 2 vnt. vienkartinių šalčio maišelių;
- 2 vnt. turniketų;
- Pirmosios pagalbos teikimo aprašymas,
- turniketo naudojimo taisyklės.
Kaip teigia vaistininkai, vienas turniketas kainuoja apie 16 eurų, tačiau vaistinėlėje jų reikia dviejų. Tuo tarpu dvi gaivinimo kaukės kainuoja apie 1 eurą, taip pat reikalingi šalčio maišeliai kainuoja iki 2 eurų. Bendra vaistinėlės papildymo kaina gali siekti 36–40 eurų.
Prasideda pirmasis GMP reformos etapas
Dar 2022 m. pavasarį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo bei Sveikatos sistemos įstatymo pataisas dėl GMP reformos.
Pagal ją, nuo 2023 m. Lietuvoje pradedama įgyvendinti plačiai apkalbėta greitosios medicinos pagalbos pertvarka. Jos metu bus sujungiamos 48 GMP stotys, kurias tiesiogiai ir netiesiogiai valdė savivaldybės. Dabar jos taps viena tarnyba, kuri priklausys valstybei[3].
Oficialiai teigiama, kad sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, viliamasi, kad daugiau lėšų bus skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Kalbama ir apie tai, kad brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją.
Pagal naująją tvarką tarnybos būstinė bus Kaune, prie jos prijungiama penkiolika kitų GMP stočių: Panevėžio, Marijampolės, Mažeikių, Plungės, Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Kauno rajono, Šiaulių, Radviliškio, Molėtų, Klaipėdos, Jonavos, Alytaus, Vilniaus. Regioniniai padaliniai veiks Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Visos kitos GMP stotys veiks kaip teritoriniai skyriai.
Didės šalpos pensijos neįgaliuosius slaugantiems asmenims
Seimui jau anksčiau priėmus Šalpos pensijų įstatymo pataisas, nuo liepos 1 d. daliai asmenų didės šalpos pensijų bazės dydis: pagal jį yra apskaičiuojamos šalpos neįgalumo pensijos.
Pensijos didėti turėtų netekusiems 65–100 proc. darbingumo tėvams, globėjams ir rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius su specialiu nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikiu. Šalpos pensijos taip pat augs netekusioms 65–100 proc. darbingumo motinoms, kurios išaugino penkis ar daugiau vaikų[4].
Aukščiau išvardintoms asmenų grupėms taikomas šalpos pensijų bazės dydis sieks nuo 1,12 iki 2 šalpos pensijų bazės dydžio.
Be to, nutarta padidinti ir pagal netekto darbingumo procentus diferencijuoti šalpos neįgalumo pensijas tiems, kurie neteko 75–100 proc. darbingumo būdami 24 metų amžiaus ar vyresni.
Tokiems žmonėms šalpos pensijų bazės dydis sieks nuo 1,17 iki 2 šalpos pensijų bazės dydžio.
Verta atsiminti, kad išaugusios šalpos pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d., kartu išmokant nuo liepos 1 d. susidariusias šalpos neįgalumo pensijų nepriemokas.
Didės tėvystės ir motinystės išmokos
Nuo liepos 1-osios pokyčių sulauks ir šeimos auginančios vaikus. Būtent nuo šios datos bus taikoma nauja socialinių išmokų skaičiavimo tvarka: minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos didės 92 eurais „į rankas“ – nuo 6 iki 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių[5].
Įsigaliojus naujai tvarkai, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negalės būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, o praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Be to, tie gyventojai, kurie dabar gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką, nuo 2024 m. sausio 1 d. turės galimybę dirbti ir išmokos jiems nebus mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos.
