Nuo diplomatijos prie karinio spaudimo
Liepos 14-ąją įvykęs pokalbis tarp Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio pažymėjo naują etapą karo Ukrainoje eigoje.
Kaip pranešė keli šaltiniai, Trumpas tiesiai paklausė Zelenskio: „Volodymyrai, ar galite smogti Maskvai? O Sankt Peterburgui?“ Ukrainos prezidentas atsakė be užuolankų:
„Žinoma. Jei duosite ginklų – mes tai padarysime.“
Šis klausimas buvo ne vien spontaniškas retorinis pareiškimas. Jis atskleidžia naują JAV prezidento strategiją, kuria siekiama padidinti spaudimą Rusijai, kad ši pradėtų rimtas taikos derybas.
Po šio pokalbio Ukraina gavo galimų perduoti per trečiąsias šalis ilgų nuotolių smūgių sistemų sąrašą, o tai aiškus signalas, kad JAV ir NATO peržiūri savo apribojimus dėl ginkluotės naudojimo giliau Rusijos teritorijoje.
10 milijardų JAV dolerių vertės paketas Ukrainai ir kaip tai galėtų pakeisti karo eigą
Liepos 15-osios vakarą Trumpas paskelbė apie planą suteikti Ukrainai karinės pagalbos už 10 milijardų JAV dolerių (apie 9,2 milijardo eurų) – šie ginklai būtų perduoti per NATO sąjungininkus, tokius kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Tarp perduodamos ginkluotės – „Patriot“ oro gynybos sistemos, artilerija bei pažangūs tolimojo nuotolio ATACMS raketų kompleksai.
Svarbiausias pokyčio aspektas yra leidimas Ukrainai naudoti ATACMS raketas visu 300 kilometrų nuotoliu. Iki šiol šios raketos buvo ribojamos trumpesniais atstumais, tačiau leidus pasiekti giluminius taikinius Rusijos teritorijoje (oro uostus, kariuomenės tiekimo sandėlius ar bazes) karo dinamika gali ženkliai keistis.
Be to, Trumpas svarstė galimybę perduoti ir „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas, kuriomis neseniai buvo smogta taikiniams Irane. Šios raketos gali pasiekti Maskvą ar Sankt Peterburgą. Kol kas jos iš pagalbos paketo išbrauktos, bet, kaip pažymima, jos gali būti perduotos vėliau, jei spaudimas Kremliui bus nesėkmingas.
„Skausmas vietoj žodžių“: Trumpo taktika ir jo pyktis Putino atžvilgiu
Trumpo retorika šį kartą buvo neįprastai atvira ir aštri. Ovaliniame kabinete susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rute, jis aiškiai leido suprasti, kad Vladimiras Putinas jį nuvylė:
„Nenoriu sakyti, kad jis žudikas, bet jis tikrai griežtas vaikinas.“
Trumpas pridūrė, kad Putinas „nebuvo malonus“, ir pabrėžė, jog amerikiečių karinės galios demonstracija Irane parodė, jog kartais taiką galima pasiekti tik smūgiais, o ne diplomatiniais kreipimaisis.
Šaltinių teigimu, Trumpo sprendimą eskaluoti lėmė trys veiksniai: Putino neatsakingumas taikos klausimu, įspūdinga JAV ginklų galia ir įsitikinimas, kad tik stipresnis spaudimas privers Kremlių tartis. Kaip teigia vienas šaltinis, Trumpas „escalate to de-escalate“ – eskaluoja, kad priverstų priešą ieškoti taikos.
Tačiau kai per spaudos konferenciją buvo paklausta, ką darys, jei Putinas reaguos dar stipriau, Trumpas atsakė aštriai: „Neklauskite manęs tokių klausimų. Aš tiesiog noriu užbaigti šį karą.“
D. Trumpas sulaukė pasipriešinimo iš MAGA partijos narių
Nepaisant dramatiškos retorikos ir realaus karinės pagalbos plano, ne visi JAV Respublikonų partijos nariai palaiko Trumpo sprendimą.
Viena ryškiausių „Amerika pirmiausia“ stovyklos atstovių, kongresmenė Marjorie Taylor Greene, griežtai pasmerkė sprendimą perduoti ginkluotę Ukrainai. Pasak jos, tokia politika prieštarauja Trumpo pažadams nesikišti į užsienio karus.
„MAGA nebalsavo už daugiau ginklų Ukrainai. MAGA balsavo už tai, kad JAV atsitrauktų iš užsienio konfliktų,“ – pareiškė ji socialiniame tinkle.
Nors Trumpo sprendimą palaiko dalis NATO lyderių, jo paties elektorate bręsta klausimas: ar tikrai ši strategija atitinka „Amerika pirmiausia“ viziją?
Putinas nežada pasiduoti
Rusijos prezidentas, pasak šaltinių iš Kremliaus aplinkos, neketina keisti kursą. Nepaisant JAV grasinimų šimtu procentų muitais Rusijos prekybos partneriams, Putinas mano, kad šalies ekonomika atlaikys išorės spaudimą.
Vienas šaltinis pareiškė, kad Putinas „jaučiasi ignoruojamas taikos klausimais, tad kol kas toliau kovos, kad gautų tai, ko nori.“
Šiuo metu Kremlius aiškiai vertina Trumpo pareiškimus kaip spaudimą, bet ne realų taikos planą.
