Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Joje galima rasti tiek pramoninių, tiek buitinių teršalų. Siekdami atkreipti dėmesį į šią problemą ir ją sumažinti UAB „Unilever Lietuva distribucija“, tiekiantys ledus „Baltija“, pajūryje surengė specialią akciją – du praėjusius savaitgalius kvietė poilsiautojus rinkti šiukšles ir jas išsikeisti į ledus. Per keturias dienas buvo išdalinta kiek daugiau nei 15000 porcijų ledų – tiek poilsiautojų panoro dalyvauti akcijoje.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus biologo Remigijaus Dailidės, paplūdimyje paliktos šiukšlės virsta nuodais ir spąstais gyvūnams, be tai sukelia grėsmę ir patiems poilsiautojams, todėl skatinti žmonių sąmoningumą yra labai svarbu.
Prie įėjimo į Birutės parko paplūdimį buvo įrengtas specialus punktas, kuriame budėjo akcijos savanoriai. Įeinantiems į paplūdimį jie dalijo nedideles perdirbto popieriaus šiukšlių dėžes, į kurias kvietė dėti rastas atliekas. Pripildytą dėžę žmonės galėjo išsikeisti į porciją ledų.
„Pajūrio švarinimo iniciatyva sulaukė didelio poilsiautojų susidomėjimo ir įsitraukimo. Nors oras abu savaitgalius buvo labai karšta, žmonės noriai rinko šiukšles iš įvairių paplūdimių. Buvo tokių akcijos dalyvių, kurie pasiėmę iš savanorių šiukšliadėžių, su jomis specialiai važiavo rinkti šiukšlių į kitus paplūdimius. Kai kurie poilsiautojai rinko ne tik smulkias šiukšles, tokias kaip plastiko liekanos, nuorūkos, bet ir stambias, pavyzdžiui, atnešė kopose rastą išmestą žvejybinę kėdę“, – sakė „Unilever“ rinkodaros skyriaus vadovė Baltijos šalyse Rūta Ylakavičiūtė-Ostrauskienė.
Visos akcijos metu surinktos šiukšlės buvo išrūšiuotos ir išvežtos – išvežimu pasirūpino Palangos miesto savivaldybė.
„Tikimės, kad ši akcija paskatins pajūrio lankytojus ir toliau poilsiauti atsakingai – saugoti gamtą, nešiukšlinti paplūdimiuose bei kopose, o radus kitų paliktas šiukšles – jas surinkti. Baltijos jūros švara yra visų mūsų rankose“, – įsitikinusi R. Ylakavičiūtė-Ostrauskienė. Ledai „Baltija“ šią vasarą vykdė ir daugiau švarinimosi akcijų – Palangos kopose rinko šiukšles su leidėja ir rašytoja Jurga Baltrukonyte bei maisto tinklaraštininke Kristina Pišniukaite-Šimkiene, skatino žmones socialiniuose tinkluose dalintis savo pajūrio švarinimo akimirkomis.
Pasak R. Dailidės, poilsiautojų įsitraukimas džiugina. „Man tai kelia labai teigiamas emocijas – kai pamatau tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, vaikščiojančius pajūriu ir renkančius šiukšles net iš smėlio ar miško paklotės – tai yra nuostabu. Kaip bebūtų, šiukšlinimas atsiranda dėl žmonių kaltės, bet tiek žmonių, tiek verslų sąmoningumas Lietuvoje didėja ir jaučiasi, kad mes pakankamai intensyviai valomės tokių akcijų dėka“, – teigė jis. Pasak biologo, į pajūrį žmonės vis dar atsineša daug plastikinių puodelių, šiaudelių, maišelių, įvairių plastikinių pakuočių, ir panaudoję dažnai jas tiesiog palieka ten, kur sėdėjo. „Šiukšlių jau kiek mažėja, tačiau žmonės vis dar išmeta vienkartinius indus, tetrapako tipo pakuotes, maišelius, nuorūkas. Iš tiesų daug pakuočių galima pakeisti aplinkai draugiškesnėmis. Seniau išmesdavo ir labai daug plastikinių butelių, tačiau tai pavyko suvaldyti”, – džiaugėsi biologas.
R. Dailidės manymu, Baltijos jūra yra tarp labiausiai užterštų, nes yra gana stipriai teršiama, o teršalai neturi kur ištekėti. „Geografinė padėtis yra nepalanki tuo požiūriu, kad į ją įteka daug upių iš aplinkui esančių gyvenviečių, šiukšlės patenka, tačiau jungtis su vandenynu yra labai siaura. Vandens atsinaujinimas vyksta tik tada, kai pučia stiprūs vakarų vėjai ir kada stiprūs ciklonai sugeba prinešti šviežio Atlanto vandens“, – pasakojo žinovas.
Kita priežastis, anot jo, yra valstybės, kurios nesilaiko ekologinių normatyvų. Tiesa, Lietuvos tarp jų nėra ir pakrantėje tarša palyginus su 9-uoju dešimtmečiu, kai buvo didžiausia jos krizė, yra sumažėjusi dešimtis kartų. Teršalai skiriami į pramoninius, kuriuos išleidžia pramonės objektai, ir buitinius, tokius kaip kanalizacija, be to į vandenį patenka daug šiukšlių. „Taip pat jūroje po Antrojo pasaulinio karo buvo palaidoti konteineriai su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Jie yra ir medžiagos pamažu patenka į aplinką. Tai kelia didelį nerimą“, – pastebėjo R. Dailidė.
