VGT posėdis baigėsi svarbiu sprendimu, tačiau Prezidentūra ir ministras jį komentavo atskirai
Nors jau šį sekmadienį galutinai paaiškės seimo rinkimų nugalėtojai, o tai padės pamatus naujos valdančiosios koalicijos formavimui. Tačiau net ir valdžios pasikeitimo išvakarėse, kivirčo žiežirbų tarp Prezidentūros ir valdančiųjų išvengti nepavyksta, dėl to imamasi net ir netradicinių sprendimų.
Šį antradienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame buvo aptartas tankų įsigijimo klausimas, svarstomi kiti valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo aspektai.
Po posėdžio buvo pranešta apie tai, jog Lietuva žada pasirašyti sutartis dėl vokiškų tankų įsigijimo, yra pasiruošusi pirkti švediškas vikšrines kovos mašinas[1]. Taip pat pažymėta, kad steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų nesugebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo.
Vis tik, po antradienį vykusio VGT posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys į žurnalistų klausimus atsakinėjo vienas. Atskirai su žiniasklaida bendravo ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tai neįprasta situacija, tad K. Budrys susilaukė klausimų, kodėl į Prezidentūros konferencijų salę susitikti su žiniasklaida ir pristatyti sprendimus atėjo tik jis.
Atsakymai – nei žiniasklaidos, nei piliečių tikriausiai pernelyg neįtikino ir nepadėjo užmaskuoti skirtingų institucijų santykių problemų.
Svarbius pirkinius nuspręsta komentuoti atskirai ir glaustai
Tai, kad Lietuva žada pasirašyti sutartis dėl vokiškų tankų įsigijimo, rengiasi pirkti švediškas vikšrines kovos mašinas ir kitas naujienas L. Kasčiūnas žiniasklaidai pristatė šalia krašto apsaugos ministerijos. Vis tik, ministras prasitarė, kad VGT nariai galėjo surengti ir bendrą spaudos konferenciją.
„Šiaip tai labai vieningi buvome sprendimuose, galėjome vieningai ir pakomentuoti. Matyt kažkam pasirodė kitaip. Tai smulkmena, detalės“, – sakė L. Kasčiūnas, leisdamas suprasti, kad tokį sprendimą priėmė Prezidentūra[2].
Tačiau žurnalistams į klausimus konferencijų salėje atsakinėjusio K. Budrio teigimu, nuspręsta šiuos klausimus pakomentuoti glaustai.
„Buvo priimtas sprendimas, kad pakomentuosime paprastai, glaustai, sekretoriaus lūpomis VGT posėdį. Šiandien buvo visi VGT nariai – penki. Buvo kviestų asmenų – NSGK pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Turėjome ir žvalgybos vadovus, Nacionalinio krizių valdymo centro atstovus, Gynybos resursų agentūros vadovus. Visų tikrai nekvietėme į tribūnėlę ir apibendrinimą aš pateikiau“, – sakė VGT sekretoriaus pareigas einantis K. Budrys.
L. Kasčiūnas pripažino, kad toks Prezidentūros žingsnis jį nustebino, tačiau tuo pačiu ministras džiaugėsi, kad posėdžio metu pavyko vieningai sutarti.
„Keista, manau, kad ir komentuoti reikėtų vieningai, nes vis tiek juk Krašto apsaugos ministerija atliko pagrindinį darbą – tiek derantis su gamintojais, ieškant finansų, planuojant juos. Juk esminis yra mūsų vaidmuo, todėl manau, kad mes turime komentuoti tokius dalykus. Tai yra natūralu“, – pabrėžė jis.
Ar tai reiškia, kad kivirčai toliau tęsiasi ir yra tokie gilūs, kad prezidento ir valdančiųjų aplinkos žmonės net negali sudalyvauti vienoje bendroje spaudos konferencijoje?
Nuomonės dėl Lietuvos pasirengimo išsiskiria
Esama ir daugiau neaiškumų, pavyzdžiui, akivaizdžiai išsiskiria Prezidentūros ir ministro Lietuvos karinio pasirengimo įvertinimas.
Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas tikina, kad Lietuvos kariuomenės divizija bus sukurta iki 2030 metų. Anot jo, jei iki to laiko divizija ir nebus pasiekusi pilno operacinio pajėgumo, užduotis ji vykdys tinkamai.
„Divizija bus. Lieka tik klausimas dėl pilno jos operacinio pajėgumo. Tačiau bet kokiu atveju ji vykdys užduotis ir vykdys jas sėkmingai. (…) Pirma kuopa atvažiuoja iki 2030 metų. Ji jau bus divizijos dalis“, – aiškino jis.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad divizija iki 2030 metų jau bus pasiekusi vidutinius operacinius pajėgumus.
„Divizijos užuomazga jau dabar yra, dabar galvojame apie štabą. Jeigu uždėtume sausumos pajėgų trafaretą, ji turi praktiškai visus elementus, dabar reikia juos stiprinti. Iki 2030 metų pasieksime vidutinius operacinius pajėgumus. Kai kurių platformų, sistemų nebus, bet tai neapriboja mūsų nuo užduočių vykdymo. Kiekvienos platformos, vieneto atėjimas sustiprins mūsų gebėjimus sukariauti nuožmesnį, sudėtingesnį mūšį“, – teigė R. Vaikšnoras.
Vis tik, po VGT posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas K. Budrys teigė, kad, remiantis kariuomenės vado vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 m. negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 metais.
Paklaustas, kokios priežastys lemia tai, jog divizija operacinį pajėgumą gali įgyti net dešimtmečiu vėliau, nei buvo suplanuota, K. Budrys pastebėjo, jog tą lemia ne tik finansavimo krašto apsaugai lygis.
„Atsakant į klausimą, kodėl dabartinis vertinimas sako, kad divizijos pajėgumo nepasieksime su dabartiniu finansavimu, tai čia yra ne vienas veiksnys ir ne tik finansavimas lemia – ir pristatymo terminai kai kurių priemonių, infrastruktūros poreikis buvo dar kartą įvertintas. Tai reiškia, kad mes didinsime karių skaičių ir plėsdami šaukimą, įsigysime naujas sistemas, kurias reikės laikyti naujose vietose (…). Bet taip pat neišvengsime atsakymo, kad ir finansavimo trūksta – su dabartiniu finansavimu tą padaryti būtų sunku. Jeigu mes jį turėtume tolygų, naujų pajėgumų neplėtojant, mums reikėtų persikelti dešimtmetį į priekį“, – aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais[3].
