Briuselis atsitraukia: ūkininkų spaudimas atideda ES–MERCOSUR susitarimą
Ketvirtadienį Briuselis tapo pagrindine Europos ūkininkų nepasitenkinimo scena. Tūkstančiai žemdirbių iš įvairių ES šalių į Belgijos sostinę atvyko maždaug tūkstančiu traktorių, protestuodami prieš planuojamą ES–MERCOSUR laisvosios prekybos susitarimą. Demonstracijos vyko tuo pat metu, kai Europos Vadovų Taryba svarstė galimybę galutinai užtvirtinti susitarimą su Pietų Amerikos bloku.[1]
Ūkininkai teigia, kad MERCOSUR sutartis atvertų Europos rinką pigesnei jautienai, cukrui, ryžiams, sojai ir medui iš Brazilijos bei kaimyninių šalių, kuriose taikomi gerokai švelnesni aplinkosaugos ir gamybos standartai. Tuo pat metu Europos ūkiams keliami vis griežtesni reikalavimai, didinantys kaštus ir silpninantys konkurencingumą. Protestuotojų akimis, tai dvigubi standartai, kuriuos Briuselis bando pateikti kaip „laisvosios prekybos“ pažangą.
Spaudimas pasiekė rezultatą – Europos Komisija buvo priversta atidėti susitarimo pasirašymą bent iki sausio. Prancūzija ir Italija pareikalavo papildomų saugiklių savo ūkininkams, o Vengrija ir Lenkija taip pat nepritaria susitarimui. Tai parodė, kad net dideli Briuselio projektai gali sustoti, kai pasipriešinimas tampa ne tik politinis, bet ir fizinis – gatvėse.[2]
Vilnius siunčia tą pačią žinią: Lietuva nepritaria BŽŪP silpninimui ir augančiai biurokratijai
Tuo pat metu, kai Briuselyje vyko masiniai protestai, ūkininkų balsas buvo girdimas ir Vilniuje.[3] Prie Europos Sąjungos atstovybės Lietuvos sostinėje protesto akciją surengė Žemės ūkio rūmai kartu su Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“. Lietuvos ūkininkai taip pat protestavo prieš Europos Komisijos planus nuo 2027 metų mažinti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas pabrėžė, kad tai nėra pavienis ar lokalus protestas – žemdirbiai visoje Europoje vieningai priešinasi biudžeto mažinimui, nesąžiningai prekybos politikai ir sparčiai augančiai administracinei naštai. Jo teigimu, Lietuvai, kaip šaliai su mažesniais ūkiais ir didesne priklausomybe nuo ES paramos, siūlomi pokyčiai gali turėti ypač skaudžių pasekmių.
Vilniuje kalbėję ūkininkai pabrėžė, kad BŽŪP ilgą laiką buvo Europos solidarumo pagrindas, tačiau dabar vis labiau virsta kontrolės mechanizmu. Mažesnis finansavimas kartu su didesniais reikalavimais, jų vertinimu, stumia ūkius prie išlikimo ribos ir spartina regionų nykimą.
Bendra problema – Briuselio sprendimai, priimami toli nuo realaus ūkio
Tai, kad protestai vyko vienu metu Briuselyje ir Vilniuje, sustiprino bendrą žinią. Ūkininkai iš skirtingų šalių kalba apie tą patį – ES žemės ūkio politika vis labiau atitrūksta nuo realių ūkių situacijos. Viena vertus, Briuselis kalba apie žaliąją transformaciją, tvarumą ir globalią prekybą, kita vertus – neatsako į klausimą, kas prisiims finansinę ir socialinę šių sprendimų kainą.
MERCOSUR susitarimas ir BŽŪP biudžeto mažinimas ūkininkams tapo to paties proceso simboliais. Jie mato, kad ES siekia atverti rinkas ir įgyvendinti globalias ambicijas, tačiau reali našta perkeliama vietos gamintojams. Traktoriai Briuselio gatvėse ir protesto plakatai Vilniuje liudija, kad ši įtampa peržengė techninių diskusijų ribas.
Ūkininkų siunčiamas signalas aiškus: be realaus dialogo ir sąžiningų taisyklių ES rizikuoja prarasti ne tik žemės ūkio sektoriaus palaikymą, bet ir pasitikėjimą pačia sprendimų priėmimo sistema. Klausimas lieka atviras – ar Briuselis šį kartą išgirs balsus iš regionų, ar protestai nuo Vilniaus iki Briuselio taps nuolatiniu Europos politikos fonu.
