Raudonas kilimas kelia asociacijų su agresija ir priešiškomis valstybėmis
Utenos kultūros centras paskelbė, kad nuo šiol atsisako raudonojo kilimo – simbolio, kuris iki šiol reiškė pagarbą garbingiems svečiams. Sprendimas priimtas po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasitikimo JAV, kur jis buvo sutiktas raudonu kilimu.
Centras feisbuke paaiškino, kad raudonas kilimas dabar asocijuojasi su „karo nusikaltėliais, agresoriais, diktatoriais ir teroristais“[1].
„Mums tai nebėra pagarba ir iškilmingumas, o krauju paženklintas ženklas, praradęs bet kokią kilnumo prasmę. Mūsų vertybės – laisvė, kūryba ir pagarba žmogui. Ne karas, ne prievarta ir ne diktatūra“, – rašoma pranešime.
Ekspertai ir diplomatai jau anksčiau atkreipė dėmesį, kad Putino pasirodymas raudonu kilimu Aliaskoje bus jautrus momentas, nes Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi. Susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas paspaudė ranką Putino prezidentui ant raudonojo kilimo, tačiau Utenos kultūros centro sprendimas aiškiai parodo, kad dalis institucijų tokį simbolį šiuo metu laiko nebetinkamu.
Visuomenės reakcija įvairi: „nejaugi dabar raudoną kilimą visai uždraus?“
Tačiau internautai į tai sureagavo priešingai – kam mesti „gerą daiktą“, kuris, tikėtina, buvo įsigytas už tų pačių mokesčių mokėtojų pinigus?
„Išmesti kilimą, kuris nupirktas iš mokesčių mokėtojų pinigų, proto ir jėgos daug nereikia. Vat, kad tuos du nuo kilimo gebėtų numesti, tad gal ir užskaityčiau.“ – svarstė skaitytoja.
„Suprantu, kai žmonės kvailioja privačioje aplinkoje. Bet kai kultūros centras išsidirbinėja, nei juoktis, nei verkti.“ – teigė viena komentatorė.
Kiti teiravosi, gal po tokių žingsnių bus imamasi sekančių – pavyzdžiui, apskritai uždrausti raudoną spalvą, mat ji siejasi su agresija.
„Manau, dar raudonas rožes reiktų perdažyt į baltas…“ – juokėsi kiti internautai.
Raudonas kilimas Putinui: pompastiška pradžia, pabaiga – be aiškių atsakymų
Alaskoje nutįso raudonas kilimas, lyg skirtas artimiausiam JAV sąjungininkui. Tačiau juo žengė Rusijos prezidentas V. Putinas – žmogus, pradėjęs didžiausią sausumos karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jo laukė Donaldas Trumpas, pasipuošęs ryškiai raudonu kaklaraiščiu, pats tarsi įsiliejęs į ceremonijos spalvą[2].
Rankų paspaudimai, šypsenos, netgi skrydžiai virš galvų – F-22 naikintuvai ir B-2 bombonešis. Visa tai labiau priminė draugišką šventę nei dviejų priešiškų valstybių vadovų susitikimą.
Tačiau už blizgesio slypėjo atsargumas. Po uždarų derybų spaudos konferencijoje netrūko gražių žodžių apie „progresą“ ir „supratimą“, bet nebuvo jokio aiškaus plano, kaip sustabdyti karą Ukrainoje.
Protestuotojai degino „Tesla“ automobilius
O štai dar visai neseniai įtūžę Vakarų gyventojai, protestuodami prieš Musko politiką, ėmė deginti Tesla automobilius. Incidentai įvyko keliuose miestuose – Seattlyje buvo padegti keturi „Cybertruck“ automobiliai, Las Vegase degė „Model S“, o kai kuriose vietose Molotovo kokteiliais buvo apmėtyti ir Tesla įkrovimo stotelės. Nors žmonės nenukentėjo, nuostoliai yra dideli, o vaizdai išdegintų automobilių apskriejo žiniasklaidą[3].
Tokie veiksmai, pasak ekspertų, turi politinį atspalvį. Tesla tapo simboliu dėl Elono Musko ryšių su Trumpu – jo remiama politinė veikla ir dalyvavimas Trumpo kampanijoje skatino nepasitenkinimą.
Protestuotojai teigė, kad padegimai – tai būdas parodyti nepasitenkinimą Musko sprendimais ir jo rėmimu konservatyviems politiniams tikslams.
