Po trejų metų Gaza padalyta, o Vakarų Krante plečiasi gyvenvietės: kaip pasikeitė Palestinos žemėlapis

Praėjus trejiems metams po spalio 7-osios išpuolio teritorinė padėtis pasikeitė

2026 m. spalio 7 d. suėjo treji metai nuo „Hamas“ vadovaujamo išpuolio prieš Izraelį. Per jį žuvo apie 1 200 žmonių, o 251 buvo paimtas įkaitu. Po išpuolio Izraelio pradėtos karinės operacijos Gazos Ruože nusinešė daugiau kaip 74 tūkst. žmonių gyvybių.

Karas pakeitė ir teritorijų kontrolę. Gazą dabar dalija Izraelio pajėgų kontroliuojamos zonos ir teritorija, kurioje susitelkusi didžioji dalis palestiniečių gyventojų. Okupuotame Vakarų Krante tuo pat metu plečiasi Izraelio naujakurių gyvenvietės, daugėja iškeldinimų ir judėjimo apribojimų.

Pasikeitusi faktinė kontrolė nereiškia, kad buvo nustatytos naujos tarptautiniu mastu pripažintos sienos. Tačiau keliai, uždaros zonos ir gyvenviečių statyba lemia, kur žmonės gali gyventi, dirbti ir keliauti. Būtent šiuos kasdienio gyvenimo pokyčius apžvelgia RFI publikacija, pasirodžiusi išpuolio metinių proga.

Izraelio pajėgos kontroliuoja apie du trečdalius Gazos Ruožo

2025 m. spalio 10 d. įsigaliojus paliauboms, Izraelio pajėgos atsitraukė iki vadinamosios geltonosios linijos. Pagal pirmąjį susitarimo etapą jos kontroliavo maždaug 53 proc. Gazos Ruožo. Nuo tada faktinė Izraelio kontrolė išsiplėtė iki maždaug dviejų trečdalių teritorijos.

Izraelis aiškina, kad jo kontroliuojamos zonos reikalingos saugumui užtikrinti ir galimiems naujiems kovotojų išpuoliams užkirsti kelią. Izraelio karinė institucija, koordinuojanti veiklą Gazoje, taip pat nurodė, kad dalis žemėlapiuose pažymėtų ribojimų skirta humanitarinių organizacijų judėjimui derinti. Palestiniečiai ir pagalbos darbuotojai teigia, kad besikeičiančios linijos kelia nežinią gyventojams ir apsunkina pagalbos pristatymą.

Paliaubos sustabdė plataus masto kovos veiksmus, bet smūgiai nesiliovė. Gazos sveikatos ministerijos duomenimis, nuo 2025 m. spalio susitarimo paskelbimo iki šių metų rugsėjo pabaigos žuvo daugiau kaip 1 400 palestiniečių. Izraelis teigia taikantis į „Hamas“ narius ir kaltina grupuotę mėginant atkurti savo pajėgas; „Hamas“ tai neigia.

Gazos gyventojai sutelkti likusioje prieinamoje teritorijoje

Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro spalio pradžios duomenimis, humanitarinių organizacijų patekimas į maždaug 65 proc. Gazos žemės tebėra ribojamas. Likę 35 proc. jau yra perpildyti. Šis teritorijos padalijimas veikia ne tik žmonių gyvenamąją vietą, bet ir pagalbos organizacijų galimybes pasiekti vandens bei sanitarijos infrastruktūrą.

Artėjant lietingajam sezonui, pavojų kelia ir gyvenimo sąlygos. JT skaičiavimu, apie 279 tūkst. žmonių glaudžiasi 400 užtvindymo riziką patiriančių laikino apgyvendinimo vietų. Dar tūkstančiai gyvena pastatuose, kurių būklė laikoma nesaugia.

Vandens tiekimas priklauso nuo įrangos, atsarginių dalių ir kuro, kurių trūksta. JT nurodo, kad apie 74 proc. Gazos gyventojų geriamąjį vandenį gauna atvežamą cisternomis. Izraelis teigia, kad į Gazą patenka pakankamai prekių gyventojų poreikiams tenkinti, o humanitarinės organizacijos praneša apie ribojimus įvežti dalį jų darbui būtinų priemonių.

Vakarų Krante gyvenviečių plėtra keičia palestiniečių judėjimą

Gazos karas neužgožė pokyčių okupuotame Vakarų Krante. Izraelio organizacijos „Peace Now“ duomenimis, 2025 m. Izraelio vyriausybė patvirtino 54 naujas gyvenvietes, o planavimo procedūrose į priekį pasistūmėjo projektai, apimantys 27 941 būstą. Šie skaičiai apima skirtingus sprendimo etapus: patvirtintas planas dar nereiškia, kad būstas jau pastatytas.

Gyvenviečių plėtra veikia ir aplinkines palestiniečių bendruomenes. JT rugsėjo pabaigoje užfiksavo daugiau kaip 50 naujakurių išpuolių, per kuriuos žmonės nukentėjo arba buvo apgadintas turtas. Tą patį ataskaitinį laikotarpį Izraelio institucijos Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, nugriovė arba užplombavo 73 palestiniečiams priklausiusius statinius; dėl to namus turėjo palikti 93 žmonės.

Jinbos kaime, Masafer Jatos vietovėje, rugsėjo 23 d. griovimai be būsto paliko 55 gyventojus, iš jų 32 vaikus. JT duomenimis, dalis šeimų liko bendruomenėje ir glaudėsi urvuose. Kitose vietovėse smurtas ir apribotas patekimas į žemę veikia ūkininkavimą, vandens tiekimą bei vaikų galimybes lankyti mokyklą.

E1 projektas tarp Jeruzalės ir Maalė Adumimo kelia ginčą dėl Vakarų Kranto vientisumo

Vienas svarbiausių teritorinių sprendimų yra E1 gyvenviečių projektas į rytus nuo Rytų Jeruzalės. Rugpjūtį Izraelio būsto ministerija paskelbė konkursą 1 234 būstams šioje vietovėje. Jie sudaro dalį platesnio 3 401 būsto plano.

Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba įspėjo, kad įgyvendintas E1 projektas padalytų Vakarų Krantą į dvi dalis ir izoliuotų Rytų Jeruzalę. Izraelio organizacija „Peace Now“ taip pat pabrėžia, kad planuojama statyba pakeistų susisiekimą tarp palestiniečių gyvenamų vietovių. Kol kas paskelbtas konkursas yra žingsnis projekto įgyvendinimo link, o ne jau pastatyta gyvenvietė.

Palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko būsimos valstybės sostine, o Izraelis visą Jeruzalę laiko savo sostine. 2024 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas konsultacinėje išvadoje konstatavo, kad Izraelio gyvenvietės okupuotame Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje prieštarauja tarptautinei teisei. Taigi ginčas dėl žemėlapio apima ir šiandieninę teritorijų kontrolę, ir tai, kokiomis sąlygomis ateityje būtų galima susitarti dėl dviejų valstybių.