Lytinės tapatybės eksperimentų pokyčiai tarp JAV studentų: mažiau jaunuolių identifikuojasi kaip „belyčiai“
Naujausia britų profesoriaus E. Kaufmanno analizė atskleidžia netikėtą pokytį, kuris prieštarauja pastarųjų metų progresyvioms tendencijoms: jaunų amerikiečių, save priskiriančių prie „ne vyrų ir ne moterų“ (non-binary) kategorijai, skaičius per dvejus metus sumažėjo beveik perpus. Remiantis Foundation for Individual Rights and Expression (FIRE) 2025 metų tyrimu, tik 3,6 procento studentų įvardijo save kaip „belyčius“, palyginti su 6,8 procento 2023 metais.
E. Kaufmannas tai vadina „stebėtinai greitu posūkiu“. „Per pastaruosius dvejus metus trans ir queer identifikacija iš esmės sumažėjo perpus. Tai reiškinys, kurį akademinė ir medijų aplinka kol kas vengia pripažinti“, – rašo jis ataskaitoje, paskelbtoje Centre for Heterodox Social Science.
Tendencija matoma ir elitiniuose universitetuose. Andover Phillips Academy tyrimas rodo, kad 2023 metais 9,2 procento moksleivių identifikuoja save kaip „non-binary“, o 2025 metais tokių liko tik 3 procentai. Brown universitete šis rodiklis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 5 iki 2,6 procento. Be to, per dvejus metus dešimčia procentinių punktų išaugo studentų, laikančių save heteroseksualiais, dalis.
Pasak E. Kaufmanno, šis pokytis nepaaiškinamas politinėmis ar religinėmis priežastimis, nes šios vertybės išliko stabilios. Jis teigia, kad veikiausiai tai susiję su gerėjančia jaunimo psichologine sveikata. Spėjama, kad geresnė psichologinė būklė neskatina jaunuolių ieškoti savęs lytiškumo prasme, norint priklausyti kažkokiai grupei ar pritraukti populiarumą dėl tendencijų.
„Mažiau nerimo ir depresijos patiriantys studentai rečiau linkę save priskirti prie trans ar queer kategorijų“, – rašo jis. Profesorius pabrėžia, kad toks staigus pokytis labiau primena „mados išblėsimą nei ideologinę revoliuciją“.

Ekspertai: tai natūrali korekcija po dešimtmečio perdėto identitetų sureikšminimo
Niujorko psichoterapeutas J. Alpertas teigia, kad matome „natūralią kultūrinę korekciją“ po laikotarpio, kai jauni žmonės buvo mokomi suteikti etiketę kiekvienam jausmui. „Terapeutinė kultūra ilgai sakė, kad kiekviena emocija turi būti pavadinta, o kiekvienas skirtumas – apibrėžtas. Dalis jaunimo tam pritaikė ‘non-binary’ etiketę. Dabar, atrodo, daugelis tiesiog nebenori visko įvardyti“, – aiškina jis.
Jo teigimu, tai nebūtinai reiškia, kad mažiau žmonių iš tiesų yra translyčiai ar kvestionuoja savo lytinę tapatybę, o greičiau, kad mažiau jų jaučia poreikį savo tapatybę deklaruoti ir įvardyti konkrečiu terminu. „Kai žmogus jaučiasi tvirčiau dėl to, kas jis yra, jis nebejaučia būtinybės tai nuolat pabrėžti. Tai ženklas, kad visuomenė bręsta, o ne tampa netolerantiška“, – pabrėžia J. Alpertas.
Fox News kalbintas gydytojas M. Siegelis šią tendenciją vadina „labai įdomia“ ir pažymi, kad ją galėjo lemti kelios priežastys – nuo mažesnio politinio spaudimo iki didesnio natūralumo. „Galbūt bandymas normalizuoti šiuos pasirinkimus buvo per toli nuėjęs, o dabar visuomenė randa pusiausvyrą“, – sako jis.
E. Kaufmannas sutinka, kad tai gali būti socialinio spaudimo išsikvėpimas. „Trans ir queer identifikacijos mažėjimas labiausiai primena mados išnykimą – procesą, kuris vyksta nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar socialinių tinklų“, – rašo jis. Tokie žmonės toliau egzistuoja, bet nejaučia poreikio demonstruotis ir garsiai reikštis, kad sulauktų dėmesio dėl savo kitoniškumo.

Kritikai ginčija metodiką, bet tendencija išlieka aiški: banga lėtėja
Kai kurie progresyvūs komentatoriai bandė sumenkinti rezultatus, teigdami, kad E. Kaufmanno analizėje naudoti duomenys nebuvo „svertiniai“, todėl galėjo iškraipyti proporcijas. Jis pats pripažino, kad metodika naudota išvadoms išgryninti nebuvo tradicinė. Tačiau pats autorius teigia, kad svorių metodika kasmet keičiasi, todėl tendencijų analizei jie netinka. Net ir perskaičiavus duomenis, elitinėse mokyklose, Brown ir Andover, matomas tas pats mažėjimas.
Nors nacionaliniai tyrimai, tokie kaip „Gallup“ ar „Pew“, vis dar rodo LGBTQ+ augimą plačioje visuomenėje, akademiniuose sluoksniuose ir tarp aukštesnio išsilavinimo jaunimo matomas ryškus lėtėjimas. Tai gali reikšti, kad ankstesnė socialinė „identitetų mada“ išsisemia.
E. Kaufmanno žodžiais, „galbūt jauni žmonės tiesiog pavargo nuo spaudimo viską apie save paaiškinti etiketėmis“ – vis daugiau jų renkasi tiesiog gyventi be papildomų apibrėžimų ar demonstratyvaus savęs kategorizavimo. Homoseksualai ir kiti žmonės toliau gyvena ir išreiškia save, bet to nereikia daryti prieš visą pasaulį.
Visuomenės nuotaikos keičiasi, o kultūrinės bangos visada eina ciklais. Dešimtmetį trukusi LGBTQ+ plėtros banga, regis, pasiekė viršūnę ir ima slūgti. Ar tai reiškia grįžimą prie tradiciškesnės savivokos, ar tik naują pusiausvyrą – laikas parodys.