Ar interviu Lietuvoje virsta žurnalistų monologais?
Kai interviu virsta ne klausimų ir atsakymų dialogu, o žurnalisto monologu, kyla esminis klausimas – ar tai dar galima vadinti žurnalistika? Būtent tokią problemą viešai iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija, kritikuodama, jų vertinimu, vis dažniau pasitaikančią praktiką, kai laidos vedėjas ne tik klausia, bet ir aktyviai formuoja pokalbio turinį bei kryptį.
Socialdemokratai pabrėžia, kad aštrūs ir nepatogūs klausimai politikoje yra būtini – tai demokratijos dalis, leidžianti visuomenei gauti atsakymus į svarbius klausimus. Tačiau, anot jų, riba peržengiama tuomet, kai laidos vedantysis nustoja būti klausimų kėlėju ir tampa dominuojančiu pašnekovu[1].
Partijos atstovai atkreipia dėmesį ir į situacijas, kai pats žurnalistas pripažįsta į interviu ateinantis „su savo nuomone“, o tai, jų teigimu, kelia abejonių dėl objektyvumo ir pačios interviu esmės.
„Tokią praktiką, panašu, yra įvaldžiusi „Laisvės TV“ ir politologė Rima Urbonaitė, kurios laidose pašnekovas neretai kalba mažiau nei pati vedėja. Susidaro įspūdis, kad žurnalistas labiau kalba nei klauso, o atsakymai iš dalies suformuluojami dar prieš juos išgirstant“, – feisbuko paskyroje piktinosi socialdemokratų partija.
Savo poziciją socialdemokratai palygino su tarptautiniais žurnalistikos standartais, retoriškai klausdami, ar tokios laidos kaip „BBC Hardtalk“ ar „60 Minutes“ išlaikytų savo reputaciją, jei jose daugiau kalbėtų žurnalistas nei pašnekovas.
„Galime nesutarti įvairiais klausimais, galime kritikuoti vieni kitus, tačiau svarbu neprarasti diskusijos kultūros. Išsaugokime elementarias debatų ir demokratinio dialogo vertybes!“ – pridurta įraše.
Nuomonės įvairios: I. Ruginienei pritrūko kompetencijos?
Visgi, partijos atstovų paviešintas vaizdo įrašas, kuriame minėta R. Urbonaitė kalbina premjerę I. Ruginienę susilaukė ir įvairių visuomenės reakcijų. Vieni tvirtino, kad R. Urbonaitė esą ir negali būti žurnalistė, nes iš tiesų yra politologė, o kiti teigė, kad kompetencijos Vyriausybės vadovei išties pritrūko.
„Čia yra pavyzdys žmogaus, kuris nei savo nuomonės turi, nei sugeba argumentuoti, ar paneigti žurnalisto keliamus teiginius. Toks blogas viešo kalbėjimo pavyzdys…“ – teigė vienas internautas.
„Nepagalvojot, kad galima nuomonę ir paneigti savo atsakymu, ir bent jau minimaliai klausimą atsakyti, o ne visiškai pro šalį šnekėti apie nesusijusius dalykus? Gal sklandesnis interviu tuomet būtų? Bent užduotą klausimą išgirst derėtų…“ – svarstė kitas komentatorius.
Visgi, kai kurie gyventojai tvirtino, esą patys socialdemokratai „sukarpę vaizdo įrašą taip, kaip tik galėjo“, tačiau premjerės kalba vis tiek esą neskamba „įtikinamai“.
Diskusijai pritrūko abipusiškumo?
Socialdemokratų feisbuko paskyroje pasidalintoje interviu iškarpoje su I. Ruginiene matyti, kad premjerei diskusijos vedėja neduoda vietos pasisakyti.
„Jūs vėl užduodate klausimą ir į jį atsakote. Jau suformavote atsakymą praktiškai. Net nežinau, ar man čia vargintis savo nuomonę pasakyti.“ – vaizdo įraše sakė I. Ruginienė.
Premjerė taip pat kreipėsi į R. Urbonaitę ir pasiteiravo, ar ši turinti faktų ar įrodymų.
„Faktas yra logika“, – atsakė politologė.
„Jūs pati ką tik pripažinote, kad faktų ir įrodymų neturite. Mes galime tęsti tokį stilių, kai jūs paklausiate ir atsakote, o aš tiesiog pasėdėsiu ir paklausysiu.“ – užbaigė I. Ruginienė.
Pilnu laidos įrašu pasidalino „Laisvės TV“, tačiau plačiau apie tai pakomentavo žurnalistas Andrius Tapinas[3].
„Realaus gyvenimo UTMA. Urbonaitė vs Ruginienė. Nepraleidžiama. Bet norint viską pažiūrėti reikės geležinės kantrybės.“ – rašė A. Tapinas.
Kaip nurodo „Laisvės TV“, laidoje pašnekovės kalbėjosi apie LRT įstatymą, Konstitucinio Teismo politizavimą, dabartinę koaliciją bei Vyriausybę, demografijos problemų sprendimus ir II pensijų pakopą[3].
I. Ruginienė paskelbė susitiksianti su gyventojais
Tuo tarpu I. Ruginienė paskelbė apie artėjantį susitikimą su gyventojais, kuris vyks birželio 8 dieną Vilniuje ir truks tik dvi valandas – nuo 10 iki 12 valandos. Nepaisant didelio susidomėjimo, dalyvių skaičius bus ribotas, todėl gyventojai kviečiami iš anksto registruotis ir pateikti klausimus.
Vyriausybės vadovė pabrėžia, kad tokie susitikimai leidžia tiesiogiai išgirsti žmonių problemas, kurios dažnai stringa biurokratinėse procedūrose ar lieka neišspręstos skirtingose srityse – nuo socialinės apsaugos iki aplinkosaugos.
Tai nėra pirmas tokio formato susitikimas – kovo pabaigoje vykusiame analogiškame susitikime dalyvavo šeši gyventojai, kurie kėlė konkrečius klausimus dėl Klaipėdos uosto, sveikatos reformos, pensijų ar nuosavybės teisių. Premjerė žada tokius susitikimus rengti reguliariai, tačiau tuo pačiu akcentuoja ir platesnes socialines problemas – Lietuvoje daugiau nei 620 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
