Seime – aštrūs ginčai dėl XXI Vyriausybės programos
Seime svarstant XXI Vyriausybės programą netrūko aštrių diskusijų – opozicija suabejojo tiek dokumente numatytų pažadų finansiniu pagrįstumu, tiek jo pateikimo teisėtumu, o valdančiosios daugumos atstovai tikino, kad programa užtikrins ankstesnių darbų tęstinumą ir sudarys prielaidas įgyvendinti svarbiausius valstybės prioritetus.
Didžiausią kritiką opozicija skyrė programos finansinei daliai. Konservatorių frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad dokumente numatyta daug ambicingų įsipareigojimų, tačiau nepaaiškinta, iš kokių lėšų jie bus finansuojami. Pasak jo, valdantieji nesugebėjo pateikti aiškių atsakymų apie finansavimo šaltinius, todėl kyla rizika, jog dalis pažadų liks tik deklaracijomis[1].
„Turime dvejus prarastus metus ir dabar dar vienas bandymas. Yra daug įsipareigojimų, daug pažadų, bet vėlgi bandėme šias dvi savaites išsiaiškinti, iš kokių finansinių šaltinių visa tai bus padaryta. Atsakymų nėra. O kai atsakymų nėra, tai reiškia, kad vėl sukelti visuomenės lūkesčiai, jie nebus įgyvendinti“, – Seime sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas.
Politikas taip pat teigė, kad programoje pasigedo aiškios krypties ir nuoseklaus veiksmų plano. Jo vertinimu, dokumente surinkta daug skirtingų iniciatyvų, tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kaip jos padės pasiekti esminį proveržį valstybės valdyme.
Opozicija kėlė klausimus dėl programos teisėtumo ir ministrų pasirinkimo
Diskusijų metu opozicijos atstovai kėlė klausimus ne tik dėl programos turinio, bet ir dėl jos pateikimo procedūros. Jų dėmesį patraukė tai, kad Vyriausybės programa Seime buvo užregistruota dar prieš prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašant dekretą dėl naujosios Vyriausybės sudėties. Pasak kritikų, toks aplinkybių sutapimas ateityje gali tapti teisinių ginčų objektu ir sukelti politinę krizę.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad lieka neaišku, kas iš tiesų rengė programą ir kas prisiims atsakomybę už jos įgyvendinimą. Jos vertinimu, dokumentas nebuvo rengtas visos būsimosios Vyriausybės, o kai kurie paskirtieji ministrai neturi pakankamos patirties jiems patikėtose srityse.
Kritikos negailėjo ir Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas. Jis atkreipė dėmesį, kad naujajame Ministrų kabinete beveik neliko nepartinių ministrų, o kai kuriose ministerijose per palyginti trumpą laiką jau pasikeitė keli vadovai. Anot parlamentaro, tokia dažna rotacija neužtikrina stabilumo ir nuoseklumo vykdant valstybės politiką.
Valdantieji: programa užtikrina pradėtų darbų tęstinumą
Valdančiosios koalicijos atstovai opozicijos kritiką atmetė ir pabrėžė, kad XXI Vyriausybės programa nėra naujas dokumentas, o ankstesnių centro kairės Vyriausybių darbų tąsa. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad rengiant programą buvo nuspręsta išsaugoti svarbiausius jau pradėtus projektus ir tęsti jų įgyvendinimą.
„Prie to paties dokumento dirbo ir Ingos Ruginienės Vyriausybė, tad nepaisant ministrų pavardžių kaitos, ši kryptis yra labai nuosekli, tai yra centro kairės daugumos programa. Mes pasirinkome pasilikti visus svarbiausius dalykus programoje, neišbraukti to, kas buvo, kas yra iš dalies įgyvendinta, net jeigu yra užtikrintas tam finansavimas. Pavyzdžiui, tas pats trečiokų, ketvirtokų nemokamas maitinimas mokyklose“, – sakė T. Tomilinas.
Parlamentaras taip pat priminė, kad kadencijos pradžioje priimta mokesčių reforma buvo skirta sudaryti finansines prielaidas programoje numatytiems tikslams įgyvendinti.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė pabrėžė, kad naujosios Vyriausybės prioritetai išlieka šalies saugumo stiprinimas, investicinio klimato gerinimas ir Lietuvos pramonės konkurencingumo didinimas.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė ragino politines jėgas atsisakyti nuolatinių tarpusavio konfliktų ir svarbiausiais valstybei klausimais ieškoti bendrų sprendimų.
„Lietuvos žmonės mūsų neišrinko tam, kad ketverius metus stebėtų nesibaigiančius politinius ginčus. Jie iš mūsų tikisi atsakomybės, bendro darbo ir rezultatų. Konkuruokime idėjomis, ginčykimės dėl sprendimo, tačiau ten, kur kalbame apie Lietuvos saugumą, ekonomikos augimą, švietimą, sveikatos apsaugą ir žmonių gerovę, ieškokime bendrų sprendimų, o ne priežasčių vieni kitiems trukdyti ir kenkti“, – sakė ji.
Programoje – didesnis dėmesys gynybai, ekonomikai ir socialinei politikai
Programoje numatyta stiprinti valstybės atsparumą išorės grėsmėms, didinti gyventojų pajamas, mažinti regioninę atskirtį ir plėsti paramą šeimoms. Vienu svarbiausių prioritetų įvardijamas gynybos finansavimo didinimas pagal kariuomenės poreikius, oro gynybos pajėgumų stiprinimas, apsauga nuo bepiločių orlaivių bei Baltijos gynybos linijos plėtra.
Užsienio politikoje Vyriausybė numato ir toliau remti Ukrainą, siekti normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija bei reaguoti į geopolitinius iššūkius. Tuo metu opozicija atkreipė dėmesį į, jos vertinimu, švelnesnę programos retoriką Baltarusijos režimo atžvilgiu.
Socialinės ir ekonominės politikos srityse planuojama spartinti gyventojų pajamų augimą, užtikrinti nemokamą maitinimą visiems pradinukams, didinti paramą pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms bei peržiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sistemą. Taip pat numatyta progresyviau apmokestinti didžiausias pajamas, laikinai stabdyti dyzelino akcizo didinimą, plėsti Valstybinio kelių fondo galimybes ir stiprinti energetikos sektoriaus reguliavimą.
Patvirtinus programą, Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI Vyriausybė prisieks Seime ir įgis įgaliojimus pradėti darbą. Tai bus trečiasis Ministrų kabinetas po 2024 metų Seimo rinkimų. Dabartinę valdančiąją koaliciją sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kartu Seime turinčios 75 balsus.
