Seime registruotas projektas leistų riboti masiškai teikiamas ir vilkinančias pataisas
Seime registruotas Seimo statuto pakeitimo projektas, kuriuo siūloma įtvirtinti draudimą piktnaudžiauti įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Projektas numato galimybę riboti masiškai teikiamus, iš esmės besikartojančius ar Etikos ir procedūrų komisijos nepagrįstais pripažintus pasiūlymus.
Projektą registravo Seimo nariai Rimas Jonas Jankūnas, Vitalijus Šeršniovas, Karolis Neimantas, Martynas Gedvilas, Petras Dargis ir Ligita Girskienė.
Pagal siūlomą tvarką, jei būtų pagrįstai manoma, kad Seimo narys piktnaudžiauja savo teise registruoti projektus ar teikti pataisas, į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją galėtų kreiptis Seimo pirmininkas, komiteto pirmininkas arba ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių. Pats įstatymų leidybos procesas dėl tokio kreipimosi nebūtų stabdomas.
Tai reiškia, kad atsirastų formali procedūra įvertinti, ar Seimo narys naudojasi teise sąžiningai, ar siekia vilkinti darbą.
Rimas Jonas Jankūnas: registravau pataisas, kad Seimas nebūtų dar kartą paverstas beprotnamiu
Vienas iš projekto rengėjų, Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, teigia, kad pataisos inicijuotos po 2025 m. gruodžio įvykių svarstant LRT įstatymo pakeitimus.
„Registravau Seimo statuto pataisas, kad Seimas nebūtų dar kartą paverstas beprotnamiu, kaip 2025 m. gruodį, svarstant LRT įstatymo keitimus.
Iš teisės aktų visumos akivaizdu, kad Seimo narys negali piktnaudžiauti įstatymų leidybos iniciatyvos teise, tačiau tiesiai tas nenurodyta, o tai sudaro sąlygas nekultūringiems asmenims tyčiotis iš teisėkūros proceso.
Dėl tokio jų elgesio Seimas tapo pajuokos objektu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Lietuvos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad dėl nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo galėtų pasisakyti (ar pamiaukti) katės”, rašė „Politico“.
Viena Seimo narė pateikė net 130 vienas už kitą kvailesnių pasiūlymų, pvz., kad LRT generalinės direktorės atleidimui reikėtų katino Nuodėgulio ar šuns Perlos sutikimo.
Išnagrinėjusi mano skundą, Seimo etikos ir procedūrų komisija nerado pagrindo konstatuoti pažeidimo.
Šis balaganas turi nepasikartoti, nes jis diskredituoja Seimą ne tik Lietuvos visuomenės akyse, bet ir užsienyje“, – teigė R. J. Jankūnas.
Projektu numatyta, kad gavęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, Seimo pirmininkas galėtų imtis konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui, nuspręsti, kad dėl konkretaus Seimo nario pataisų būtų balsuojama atskirai, riboti kalbėjimą dėl balsavimo motyvų arba nesilaikyti įprastos pataisų svarstymo eiliškumo tvarkos.
Komitetų pirmininkams taip pat būtų suteikta teisė sujungti kelis analogiškus ar panašius pasiūlymus į vieną bendrą ir pateikti jį svarstyti kaip vieną bloką. Jei pasiūlymai būtų laikomi akivaizdžiai nepagrįstais ar masiškai teikiamais, galėtų būti taikoma supaprastinta svarstymo ir balsavimo tvarka.
Į projektą įrašyta ir piktnaudžiavimo sąvoka. Piktnaudžiavimu būtų laikomi pakartotiniai ar iš esmės nesiskiriantys nuo jau atmestų pasiūlymai, taip pat iniciatyvos, kuriomis siekiama vilkinti procesą ar naudoti teisėkūrą kaip politinės reklamos priemonę.
Tai reikštų aiškesnį mechanizmą spręsti vadinamosios parlamentinės obstrukcijos atvejus – kai procesas stabdomas procedūrinėmis priemonėmis.
Projektas atsirado po LRT pataisų svarstymo, kai opozicija registravo šimtus siūlymų
Šis projektas registruotas po viešai aptarto LRT įstatymo pataisų svarstymo, kai dalis opozicijos Seimo narių buvo pateikę šimtus, o kai kurie – ir šmaikščių ar ironiškų pasiūlymų. Dalis jų buvo vertinami kaip bandymas vilkinti procesą.
Valdantieji tuomet teigė, kad tokia praktika trukdo parlamentui dirbti. Opozicija, savo ruožtu, argumentavo, kad tai yra teisėta politinė priemonė reaguoti į skubotai teikiamus projektus.
Seimo nario teisė teikti įstatymų projektus ir pataisas yra įtvirtinta Konstitucijoje. Tačiau Seimo statutas gali nustatyti procedūrines taisykles, kaip šia teise naudojamasi.
