Kinija rodo daugiau noro kalbėtis su Lietuva
Po kelerius metus trukusios diplomatinės įtampos Lietuvos ir Kinijos santykiuose atsiranda pirmieji ženklai, rodantys galimą dialogo atnaujinimą. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigia, kad Pekinas pirmą kartą po ilgos pertraukos rodo pasirengimą kalbėtis su Lietuvos atstovais.
Pasak parlamentaro, situacija iš esmės pasikeitė nuo 2021-ųjų, kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Tuomet Kinija reagavo griežtai – sumažino diplomatinių santykių lygį, atšaukė savo diplomatus ir nutraukė politinius kontaktus. Dabar, anot R. Motuzo, abi pusės jau ieško galimybių grįžti prie derybų stalo[1].
Uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys parlamentarams pristatė dabartinę derybų eigą. Nors detali informacija neatskleidžiama dėl jos konfidencialumo, pabrėžiama, kad Lietuva siekia atkurti dialogą neatsisakydama savo tarptautinių įsipareigojimų.
„Akcentavome Užsienio reikalų ministerijos (URM) kolegoms, kad turime laikytis Vienos konvencijos, tarptautinių įsipareigojimų ir taip pat nedaryti jokių politinių nuolaidų Kinijai, o derėtis lygiateisiškumo pagrindais“, – pabrėžė R. Motuzas.
Laikinasis užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad dabartinis Ministrų kabinetas baigia darbą, todėl tolesni sprendimai dėl santykių su Kinija jau priklausys XXI Vyriausybei. Pasak jo, būtent naujieji valdantieji spręs, kokia kryptimi bus tęsiamos derybos su Pekinu.
Taivano investicijos ir atstovybės klausimas lieka atviri
Kol kas neaišku, ar santykių su Kinija normalizavimas bus įmanomas nepakeitus Taivaniečių atstovybės pavadinimo. R. Motuzo teigimu, atsakymą į šį klausimą turėtų pateikti tik būsimos konsultacijos ir susitikimai su Kinijos atstovais.
Posėdyje taip pat aptarta Taivano investicijų Lietuvoje eiga. Nors anksčiau buvo skelbta, kad per penkerius metus investicijos galėtų siekti 1,2 mlrd. eurų, iki šiol jų pritraukta apie 500 mln. eurų. Anot R. Motuzo, Taivano atstovai yra pripažinę, kad negali nulemti privačių investuotojų sprendimų, todėl dalis kapitalo keliauja į didesnes regiono rinkas, tokias kaip Lenkija ar Vokietija.
Sinkevičius: dėl santykių su Kinija parengti keli galimi scenarijai
Tuo tarpu kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Lietuvos santykių su Kinija klausimu jau parengti keli galimi veiksmų scenarijai, tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Pasak jo, laikinoji Vyriausybė atliko reikalingus parengiamuosius darbus, o naujajam Ministrų Kabinetui teks apsispręsti, ar siekti santykių su Pekinu normalizavimo, ar išlaikyti dabartinę užsienio politikos kryptį. M. Sinkevičius tikisi, kad aiškesni sprendimai dėl šio klausimo bus priimti dar iki rudens[2].
Politikas taip pat patvirtino, kad viena svarbiausių temų jo laukiančiame susitikime su laikinuoju užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu bus Lietuvos politika Kinijos ir Taivano atžvilgiu. Pasak M. Sinkevičiaus, jis sieks išgirsti ministro poziciją dėl tolesnių veiksmų, o šis pokalbis prisidės prie sprendimų dėl būsimos Vyriausybės komandos ir jos vykdomos užsienio politikos.
Veryga: santykius su Kinija galima normalizuoti per du mėnesius
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga teigia nematantis kliūčių pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą Lietuvoje. Pasak jo, būtent šis klausimas yra pagrindinis Kinijos keliamas reikalavimas, o susitarus su Taivanu, Kinija ir apie sprendimą informavus Jungtines Valstijas, santykius su Pekinu būtų galima normalizuoti per vieną ar du mėnesius[3].
„Nesutinku su ekspertais, kurie sako, kad čia metų metais reikia kažką taisyti. Manau, kad jei tikrai norėtųsi tikrai situaciją išspręsti, mėnesio, maksimaliai dviejų mėnesių klausimas – aptariant jį su visomis pusėmis, kurios čia gali būti suinteresuotos“, – kalbėjo A. Veryga.
Politikas taip pat pabrėžė, kad atstovybės uždarymas nėra svarstomas, nes tokios atstovybės veikia ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
A. Verygos teigimu, Taivanas, sutikdamas su pavadinimo keitimu, parodytų partnerišką požiūrį, kadangi, jo vertinimu, iki šiol nėra įgyvendinęs Lietuvai duotų investicinių pažadų. Politikas mano, kad nėra pagrindo atsisakyti pačios atstovybės, tačiau jos pavadinimo pakeitimas galėtų tapti kompromisu, padedančiu atkurti diplomatinius santykius su Kinija.
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo po 2021 metais Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės. Tuomet Pekinas sumažino diplomatinių santykių lygį, pritaikė Lietuvai ekonominius ribojimus ir sustabdė didžiąją dalį politinių kontaktų. Pastaruoju metu šalies politinėje darbotvarkėje vis dažniau kalbama apie galimybes atnaujinti dialogą su Kinija, tačiau galutiniai sprendimai dėl santykių ateities turėtų paaiškėti jau pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei.
