JAV ir JK pasiekė kompromisą: Londonas sutiko branginti vaistus mainais už nulinį tarifą farmacinei produkcijai
Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sudariusios susitarimą, kuris išsaugo nulinius importo tarifus britiškiems vaistams, eksportuojamiems į JAV. Kompromisas pasiektas tik tada, kai Londonas sutiko padidinti sumą, kurią Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) moka už naujus inovatyvius vaistus, ir sumažinti farmacijos bendrovių mokamus grąžinimus valstybei.[1]
Pagal naują tvarką JK nuo 2026 m. sumažins farmacijos įmonėms taikomą vadinamąjį „rebate“ iki 15 proc., nors šiuo metu kai kurioms kompanijoms tenka grąžinti iki 23 proc. pajamų. Be to, Jungtinė Karalystė įsipareigojo 25 proc. padidinti naujų vaistų kainų ribą, kurią viršijus NHS paprastai atsisako finansuoti gydymą.
Susitarimas sudarytas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino britiškoms farmacijos įmonėms įvesti iki 100 proc. siekiančius tarifus, jei šios neperkels dalies gamybos į Ameriką. Rugsėjį išsakyti grasinimai sukrėtė vieną stipriausių JK eksporto sektorių: bendrovės „AstraZeneca“ ir GSK didelę dalį produkcijos siunčia į JAV, o vien per pastaruosius 12 mėnesių britiškų vaistų eksportas į Ameriką siekė daugiau nei 11 mlrd. svarų. Dabar Vašingtonas įsipareigojo „nesiimti veiksmų prieš JK vaistų kainodaros praktiką“ visą prezidento kadencijos laiką.
Londonui teks didinti išlaidas vaistams ir keisti NHS kainodaros logiką, bet britiškas eksportas bus apsaugotas
Pagal naujo susitarimo sąlygas Jungtinė Karalystė pirmą kartą per daugiau nei 20 metų padidins pinigų sumą, kurią NHS skiria vaistams. Išlaidos, šiuo metu siekiančios apie 0,3 proc. šalies BVP, per dešimtmetį turės išaugti iki 0,6 proc. BVP. Taip pat 25 proc. padidinama kaina, kuri laikoma per didele tam, kad naujas vaistas būtų finansuojamas NHS.
Tai reiškia, kad daugiau brangių inovatyvių preparatų pateks į rinką, o Nacionalinis sveikatos institutas NICE tikisi, kad per metus bus patvirtinama 3–5 papildomi vaistai. Nors tai laikoma nauda pacientams, nepriklausomi ekspertai perspėja, kad bendra našta NHS gali išaugti daugiau kaip 3 mlrd. svarų. Nuffieldo fondo analitikė Sally Gainsbury pabrėžė, kad tokie kaštai nėra tvarūs:
„Papildomos išlaidos turės būti visiškai padengtos Iždo. Šiuos pinigus būtų geriau investuoti į pirminę sveikatos priežiūrą ar laukiančiųjų eiles, o ne į naujus, brangius vaistus.“
Vis dėlto vyriausybė pažymi, kad šis „istorinis susitarimas“ garantuoja prieigą prie vaistų dešimtims tūkstančių pacientų ir užtikrina farmacijos sektoriaus stabilumą. Verslo ir prekybos sekretorius Peteris Kyle teigė, kad nuliniai tarifai apsaugos daugiau nei 5 mlrd. svarų vertės metinį eksportą ir „pavers JK pasauliniu gyvybės mokslų centru“. Tarptautinė prekybos bendruomenė taip pat sveikina susitarimą.[2]
Britanijos prekybos rūmų atstovas Williamas Bainas jį pavadino „tikra pergale“, kurią sustiprins investicijas ir konkurencingumą. Didžiosios farmacijos bendrovės rodo panašų entuziazmą: „Bristol Myers Squibb“ teigia galėsianti investuoti daugiau kaip 500 mln. dolerių į tyrimus ir gamybą Jungtinėje Karalystėje.
JAV spaudimas pagreitino ilgai trukusius ginčus dėl britiškų vaistų kainų, o pramonės investicijos krypsta į Ameriką
Susitarimas sudarytas politinės ir ekonominės įtampos fone. Pastaraisiais metais kelios didžiosios farmacijos bendrovės atidėjo arba visai atsisakė planuotų investicijų Jungtinėje Karalystėje, nurodydamos sudėtingą reguliacinę ir komercinę aplinką. 2025 m. rugsėjį „AstraZeneca“ pristabdė 200 mln. svarų vertės investiciją Kembridže, o GSK pranešė apie 30 mlrd. dolerių vertės investicijų paketą JAV per penkerius metus.
JAV bendrovė MSD (Merck) taip pat atšaukė planuotą 1 mlrd. svarų plėtrą JK. Vašingtono spaudimas kulminaciją pasiekė balandį, kai Baltieji rūmai pradėjo formalų tyrimą dėl vaistų importo poveikio nacionaliniam saugumui. Rugsėjį D. Trumpas savo socialiniame tinkle grasino įvesti 100 proc. tarifus, tačiau sprendimas nebuvo įgyvendintas dėl vykusių derybų.
Pristatydamas susitarimą JAV sveikatos sekretorius Robertas Kennedy jaunesnysis pareiškė, kad „amerikiečiai neturi mokėti didžiausių pasaulyje vaistų kainų už preparatus, prie kurių kūrimo jie patys prisidėjo“. Anot jo, naujas susitarimas su Jungtine Karalyste „atkuria pusiausvyrą“ abiejų šalių farmacijos prekyboje ir sudaro sąlygas inovacijoms klestėti. Tai pirmas kartas pasaulyje, kai kokia nors valstybė užsitikrino nulinį tarifą vaistų eksportui į JAV – ir tai, bent jau artimiausius trejus metus, užtikrina britiškos farmacijos sektoriaus išlikimą konkurencinėje rinkoje.
