Farmacijos įstatymo pataisos negina nei regionų, nei vaistinių darbuotojų
Seime valdantieji bando prastumti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad kai kuriose vaistinėse vaistininkas galėtų ir nedirbti – užtektų vaistininko padėjėjo, kuris, jei reikėtų, su vaistininku tartųsi telefonu. Opozicija yra pasibaisėjusi tokiais valdančiųjų ketinimais. Itin skeptiškai juos vertina ir Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga.
„Planuojamos priimti Farmacijos įstatymo pataisos negina nei farmakotechnikų, nei regionų, nes farmakotechniko ir vaistininko kvalifikacijos yra skirtingos ir visi tą pripažįsta.
Farmakotechnikai nebuvo ruošiami vaistininko darbui, jie turi mažiau žinių, kompetencijų ir pareigų bei gauna mažesnį nei vaistininkas atlyginimą.
Priėmus šią pataisą farmakotechnikai bus suskirstyti į dvi dalis: baigę iki 2006 m. ir galėsiantys dirbti savarankiškai, ir baigę po 2006 m. ir negalėsiantys to daryti. Ta pirmoji grupė bus verčiama atlikti vaistininko darbą už farmakotechniko atlyginimą.
Kur čia jų teisių ir lūkesčių gynimas?
Jei jau laikome juos lygiaverčiais vaistininkams, tada tiesiog tegu jų kvalifikacija būna prilyginta vaistininko kvalifikacijai, išdalinti vaistininko diplomai ir mokamas atitinkamas atlyginimas“, – pareiškė Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos komitetas.
Komitetas pridūrė, kad farmakotechnikai patys pasirinko, ar jie nori persikvalifikuoti, kai buvo galimybė, ar jie nori likti farmakotechnikais.
„Bus tik didinama regionų atskirtis, paliekant juos ne be vaistinių, o be farmacinių paslaugų ir farmacinės rūpybos (konsultacija apie vaistų vartojimą, receptų pratęsimas, skiepai, vaistų suderinamumo įvertinimas ir kt.).
Primename, kad kiekviena šiuo metu veikianti vaistinė turi farmacinės veiklos vadovą, kuris yra vaistininkas ir privalo dirbti vaistinėje. Tad visose vaistinėse, nesvarbu, ji regione ar ne, jau yra dirbantis vaistininkas, tad nepritarus šiai pataisai, blogiausia, kas gali nutikti – sutrumpėti vaistinės darbo laiko. Ir jei vaistinė užsidarys, tai ne dėl to, kad neturi joje dirbančio vaistininko, bet dėl kitų priežasčių“, – taip pranešime, išplatintame spaudai, teigia komitetas.
Surengė vaistininkystės laidojimo akciją
Siekdama atkreipti dėmesį į valdančiųjų siekį vaistines palikti be vaistininkų, Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga organizavo visuotinę akciją „Lietuvos vaistininkystės laidotuvės“. Šiandieną prie vaistinių durų žmonės buvo raginami uždegti žvakeles, nusifotografuoti vaistinės fone ir taip valdžiai parodyti, kad vaistinės be vaistininkų – ne ta ateitis, kurios reikia Lietuvos žmonėms[1].
„Politikai turi suprasti, kad visuomenei svarbu ne tik turėti vaistinę kaip vietą, kur galima nusipirkti vaistų, bet pilnai funkcionuojančią vaistinę su vaistininku (o dar geriau vaistininko ir jo padėjėjo komanda), galinčiu suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, apimančią konsultacijos apie vaisto vartojimą suteikimą, vaistų suderinamumo įvertinimą, racionalaus vaistų vartojimo skatinimą ir kt. Jau nekalbant apie farmacinės rūpybos paslaugas (skiepijimą, receptų pratęsimą ir pan.)“, – sako Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga.
Vaistininkai – vieni iš labiausiai nepatenkintų savo profesija
Valdantiesiems nenorint išgirsti vaistininkų, juos išklauso opozicija.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Seime susitikusi su Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovais, pripažino, kad valdančiųjų stumiamos Farmacijos įstatymo pataisos tik pagilintų vaistininkystės sektoriaus problemas.
„Vienas iš susitikime dalyvavusių vaistininkų, kuris buvo išrinktas ir metų vaistininku, vaizdžiai pristatė savo (vaistininko) profesijos pasirinkimo motyvus, tai, ko buvo mokoma studijų metu ir kam buvo rengiami būsimieji vaistininkai, kurie turėtų būti sveikatos specialistais. Tačiau ilgainiui, vystantis vaistinių tinklų oligopolijoms, šios profesijos veikla išsikreipė.
Apklausų duomenimis vaistininkai patenka tarp labiausiai nepatenkintų savo darbu specialistų. Ir tai yra ne todėl, kad jų netenkina profesija. Jų netenkina tai, kad jie yra verčiami tiesiog vaistų pardavėjais, jiems suformuojami pardavimų planai.
O šiuo metu Seime teikiamos Farmacijos įstatymo pataisos lemtų ir tai, kad vaistinėje vaistininkas iš viso nėra reikalingas. Jo pareigas būtų leista vykdyti farmakotechnikams.
Susitikimo metu buvo aptartos Farmacijos įstatymo pataisų keliamos grėsmės pacientams, profesijos prestižui ir patrauklumui. Džiaugiamės tuo, kad vaistininkai mato prasmę ir perspektyvą mūsų teiktoms, bet palaikymo Seime nesulaukusioms Farmacijos įstatymo pataisoms, kurios leistų atverti visuomenei ligoninių vaistines.
Mūsų frakcijai buvo labai svarbu išgirsti argumentus iš pačių specialistų ir tikimės, kad Seimas priims sprendimą, leisiantį Lietuvoje vystyti vaistininkystę, plėsti farmacinės rūpybos paslaugas, gražins darbo prestižą ir patrauklumą vaistininko profesijai, o svarbiausia, pasitarnaus pacientų labui ir jų saugumu“, – teigia valstiečiai[2].
Farmacijos įstatymo pataisos pelningos didiesiems vaistinių tinklams
„Valdančiųjų siekiui prieštarauja farmacijos specialistus vienijančios organizacijos, gydytojai ir pacientai, akademinė bendruomenė.
Atrodytų, kodėl toks įstatymo projektas dar neatmestas, jei nėra nei visuomenės, nei specialistų palaikymo?
Tikriausiai todėl, kad pataisos labai aktualios vaistinių tinklams, nes jiems atneštų mažiausiai papildomus 5 mln. Eur per metus.
Tikėtina, kad dėl tokios sumos verta daryti spaudimą Lietuvos Seimo nariams.
Kad Lietuvos vaisinių tinklai „žaidžia nešvariai“, nieko naujo, nes jau pernai jie buvo nubausti 72 mln. Eur bauda dėl konkurencijos pažeidimų“, – pranešime spaudai rašo Žydrūnas Mineikis, Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas[3].
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba Farmacijos įstatymo pataisas palaiko
Tuo tarpu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba sako, kad nepriėmus Farmacijos įstatymo labiausiai paveiktos bus smulkiosios vaistinės, nepriklausiančios didiesiems vaistinių tinklams.
„Jei nebus priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, kurios leistų ir toliau savarankiškai dirbti bent jau tiems vaistininkų padėjėjams, kurie iki 2006 m. įgijo vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), turintiems per 20 metų profesinio darbo patirties, tai mūsų duomenimis, užsidarys apie 175 vaistinės, darbo galimai neteks 326 aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, o gyventojams, ypač regionų, sumažės vaistų ir konsultacijų prieinamumas“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
„Smulkusis ir vidutinis verslas yra gyvybiškai svarbūs valstybės raidai ir augimui, todėl priimant reguliacinius sprendimus privalo būti atsižvelgiama į jų poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui. Teisės aktai turėtų būti orientuoti į jų plėtrą, o ne palaipsnį nykimą, nepriklausomai nuo konkrečios srities. Esant situacijai, kai būtent smulkusis ir vidutinis verslas yra pažeidžiamiausi, mes tikimės, kad bus imamasi priemonių jų apsaugai“, – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė[4].
