Gruodžio mėnesį gyventojams bus pristatyta speciali skaičiuoklė
Seime kilo aštri diskusija dėl pensijų kaupimo sistemos ateities. Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jolantos Zailskienės klausė, kodėl skaičiai, kalbant apie planuojančius pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, nuolat kinta – nuo anksčiau minėtų 20 proc. iki dabar jau viešai įvardijamų 60 proc.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad susidaro įspūdis, jog visą žmonių įtikinėjimo naštą valdžia siekia perkelti pensijų fondams, o pati Vyriausybė vengia aiškiai parodyti savo poziciją ar pasiūlyti realias alternatyvas. Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės, būtina, kad politikai padėtų žmonėms priimti atsakingus sprendimus – ne tik skatintų kaupti, bet ir parodytų, kaip išvengti neapgalvoto pinigų išleidimo, kad senatvė būtų finansiškai saugi[1].
Atsakydama ministrė J. Zailskienė teigė, kad gyventojai jau netrukus sulauks aiškesnės informacijos. Pasak jos, gruodžio mėnesį bus pristatyta speciali skaičiuoklė, kurioje kiekvienas žmogus galės įvesti savo duomenis ir pamatyti, kokia pensija jo lauktų, jei jis liktų kaupti arba pasitrauktų iš fondo.
Be to, planuojama informacinė kampanija, kuri padės žmonėms suprasti sprendimo pasekmes ir nepriimti skubotų sprendimų.
„Bus visos prognozės vienoje vietoje – tiek pasitraukimo, tiek likimo atveju, tačiau sprendimas vis tiek turi būti asmeninis“, – pabrėžė ministrė.
Ministerija aiškina, kas galės nutraukti anuitetus: laimės tik sukaupę mažiau
Diskusijoje įsiterpė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas, kandžiai pasidžiaugęs, kad „nuo Naujųjų metų žmonės galės ištrūkti iš antros pakopos kalėjimo“.
Politikas klausė, kodėl tie, kurie jau pasirašė anuitetų sutartis, vis dar negali pasitraukti, nors jų pinigai – tokie patys, kaip ir kitų kaupiančiųjų. Jis tiesiai paklausė, ką ministrė patartų būsimiems pensininkams – ar jiems reikėtų vengti anuitetų sutarčių, jei nori išlaikyti galimybę išsiimti sukauptas lėšas.
Savo ruožtu J. Zailskienė kirto, kad galimybę nutraukti anuitetų sutartis turės tie, kurie iki jų pasirašymo buvo sukaupę apie 10,5 tūkst. eurų ar mažiau – tokie piliečiai esą galės atsiimti likusius pinigus. Tuo tarpu tie, kurie buvo sukaupę mažesnes sumas – apie 5 tūkst. eurų – ir pasirašė sutartis dėl periodinių išmokų, taip pat turės teisę nutraukti sutartis.
Tačiau didesnes sumas sukaupusiems žmonėms šios galimybės nebus – jų sutartys liks galioti, o mainais jie gaus didesnes pensijos išmokas.
Iki 40% gyventojų gali pasitraukti iš antros pakopos
Nuo 2026 metų gyventojams bus suteikta galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų, ir tai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vertinimu, gali padaryti iki 40 procentų kaupiančiųjų. Daugiausia pasitraukimų tikimasi tarp priešpensinio amžiaus asmenų – apie 60 procentų tų, kuriems iki pensijos likę 4–5 metai[2].
Ministrė J. Zailskienė Seime aiškino, kad pasitraukimai vyks palaipsniui: 2026 ir 2027 metais po maždaug 20 procentų kasmet. Ji pabrėžė, kad 60 procentų prognozė taikoma tik vyresniems nei 60 metų kaupimo dalyviams. Tuo tarpu politikai atkreipė dėmesį į skirtingus skaičius, anksčiau minėtus pačios Zailskienės ir buvusios ministrės, dabar jau premjerės Ingos Ruginienės.
Pastaroji buvo sakiusi, kad pasitrauks apie 20 procentų kaupiančiųjų. „Jūs pati sakėte, kad 40 procentų, Ruginienė – kad 20, dabar jau kalbama apie 60“, – Seime ministrės teiravosi liberalas Eugenijus Gentvilas.
Seimas po pateikimo pritarė 2026 metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektui, kuriame numatyta, kad fondo įplaukos sieks 10,72 mln. eurų, o išlaidos – 10,62 mln. eurų.
Šiuo metu antroje pensijų pakopoje kaupia apie 1,4 mln. gyventojų, o bendra jų sukaupta suma rugpjūčio pabaigoje siekė 9,79 mlrd. eurų. Pagal naują tvarką nuo 2026 metų gyventojai galės atsiimti dalį arba visas sukauptas lėšas iš pensijų fondų arba sustabdyti įmokas ilgesniam laikotarpiui.
