Opozicijos frakcijos aptarė oro erdvės incidentus ir siūlo sprendimus dėl gynybos stiprinimo
Po naujausių oro erdvės uždarymo incidentų, kai dėl kontrabandinių skrydžių buvo uždaryti oro uostai ir paveikta daugiau nei 20 tūkst. keleivių, Seimo opozicinių frakcijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ – atstovai surengė bendrą posėdį po oro erdvės uždarymo incidentų, siekdami aptarti galimus gynybos sistemos sprendimus. Susitikime dalyvavo tarnybų vadovai, ekspertai, „Blue/Yellow“ atstovai ir mokslininkai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad šis susitikimas nėra skirtas kritikoms, o idėjų paieškai: „Mes čia turim tikrai nuostabią tradiciją – trys opozicinės partijos vis dažniau ir dažniau suremia pečius ir dirba kartu. Šiandien yra rimta gynybinė tema. Tikslas – neieškoti kritikų, o susitelkti į idėjas, ką galim padaryti kaip valstybė, kad labiau gintųsi nuo šito naujo iššūkio, vadinkim jį balionų iššūkiu.“[1]
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo apie opozicijos vienybę ir atsakomybę:
„Mes opozicijos formate su kolegomis visas šias dienas, savaitgaliais ir naktimis susirašinėjome, reagavome, ir svarstėme, ką galime padaryti konstruktyvaus. Šis susitikimas nukreiptas į tai, kad kalbėtume apie konkrečias priemones, kaip prisidėti prie krizinės situacijos sprendimo. Tai akivaizdi hibridinė ataka, ir ne kas kitas.“
Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis ragino nepolitizuoti diskusijos:
„Aš tikrai noriu padėkoti ekspertams ir tarnybų vadovams už teisingą požiūrį. Tikiuosi, kad čia nebus politinių debatų teatras. Mes kantriai laukėme ryžtingų sprendimų, bet kai nėra reakcijos, žmonės jaučia valstybės bejėgystę. Todėl šiandien svarbiausia – konstruktyvus pokalbis ir realūs sprendimai.“
Ekspertai siūlė veikti trimis kryptimis: teisėsaugos, politinio spaudimo ir technologinių sprendimų
Diskusijos metu L. Kasčiūnas įvardijo tris pagrindines kryptis, kuriomis turėtų būti stiprinama gynyba: teisėsauginę, politinę ir technologinę. „Pirmiausia tai buvo vertinama kaip kontrabandinis veiksmas, bet tai gali tapti hibridiniu spaudimu, kaip buvo su nelegalia migracija. Todėl turime kalbėti apie Baudžiamojo kodekso pataisas, sankcijas režimui, o svarbiausia – apie technologinius sprendimus, kurie padėtų grėsmes neutralizuoti ore.“
Ukrainos rėmėjas, visuomenininkas, saugumo ekspertas Šarūnas Jasiukevičius siūlė situaciją vertinti kaip diversiją prieš kritinę infrastruktūrą: „Turime tai įvardinti kaip diversines operacijas. „Turim tai įvardinti kaip diversines operacijas prieš mūsų kritinę infrastruktūrą. Nemanau, kad yra realu per parą paleist 200 balionų užsiimant tik saviveikla. Pirmiausia turėtumėm pakeisti vertinimą, ir žmonės, kurie atvyksta paimti tų siuntų, turėtų būti baudžiami ne kaip kontrabandininkai, pirmiausia – kaip teroristai. Turim suvokt, kad tuos balionus paleisti neužtenka kontrabandisto proto ir mentaliteto.“
Fronte kovojantis saugumo ekspertas Arūnas Kumpis pasiūlė sisteminius pokyčius: „Dalinių priemonių neužtenka. Reikia pertvarkų kaip tarpministerinės darbo grupės inovacijoms, tarptautinio atsako bepiločių orlaivių srityje, pasienio stebėsenos. Būtina įstatymų bazės korekcija ir didesnė atsakomybė asmenims už terorizmą skatinančias veikas.“
Tuo metu Jonas Ohmanas iš „Blue/Yellow“ pabrėžė, kad Lietuva dėl savo dydžio gali veikti greičiau nei didelės valstybės, net jei ir skiriasi pajėgumai. Jis tikina, kad trint Ukrainos pavyzdį ir jos patirtis mes turime iš ko mokytis. „Šiai dienai tokioms problemoms spręsti mes turime beveik viską. Mes esame pakankamai maži, kad galėtume greitai susitelkti ir priimti sprendimus. Turime prieigą prie Ukrainos gynybos resursų ir galime plėtoti tai, ko mums reikia. Bet ką matome dabar – tai Disneylendas, palyginus su tuo, kas gali vykti. po mėnesio ar kelių.“
Posėdžio metu buvo daug kalbėta apie tai ką reiktų pasitelkti kaip atgrasymo priemones ir Š. Jasiukevičius priminė, kad turime resursus, kurie gali būti naudingi jau dabar. Nebūtina pirkti įrangos, kurios neturi net ir NATO, kaip dronus numušantys orlaiviai.
„Mes išankstiniam perspėjimui galime pasitelkti turimus savo Lietuvos Respublikos resursus. Pasitelkdami meteorologijos specialistus galime žinoti balionų trajektorijas, pagal tai paskui planuoti tų balionų perėmimą. Tai, ko mes neturime kaip valstybė kol kas ir apskritai NATO blokas neturi, tai dronai perėmėjai. Ką galime tai telkti specialistus, sutelkti žmones ir pasinaudoti tuo, kas yra.“
Tarnybų vadovai pateikė realius duomenis ir pažadėjo stiprinti oro erdvės apsaugą
Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pateikė konkrečius skaičius: „Per pastaruosius du mėnesius 141 kartą reagavome į besileidžiančius kontrabandinius krovinius, 69 atvejais pavyko juos surasti vietoje, devyniais atvejais pavyko sulaikyti asmenis, kurie buvo atvykę pasiimti krovinių.“
Pasak jo, dalis balionų neišvengiamai pasieks Lietuvos teritoriją, todėl būtina greitai gauti tikslias koordinates[2]. A. Paulauskas atkreipė dėmesį ir į naują reiškinį – SIM kortelių „mulus“: „Turime atvejų, kai vienas asmuo perka 10 tūkst. SIM kortelių. Tai naudojama ne tik kontrabandai, bet ir dezinformacijai, botams, kitiems hibridinio karo elementams.“
VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas palietė ir neatitikimų temą. Pasak jo, pranešimai apie balionus dažnai nėra tikslūs, nes tas pats balionas matomas iš kelių taškų ir realiai skrendantys trys balionai tampa dešimtimis.
Tačiau informavo, kad pasieniečiai šiemet aptiko 544 balionus ir sulaikė 101 asmenį. Iš 16 bylų 12 jau išnagrinėtos, o 18 asmenų nuteisti. Viešojo saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas pranešė, jog kitąmet pradės veikti oro erdvės apsaugos ugnies komandos: „Kuriame koncepciją ir manau, kad kitais metais turėsime ugnies komandas su kinetinėmis priemonėmis.“
Generalinis komisaras pridūrė, kad šiomis dienomis įvyks pirmasis jungtinės tyrimo grupės – policijos, VSAT ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų – susitikimas: „Visos trys tarnybos dirbs kaip viena, kad turima informacija kuo greičiau realizuotųsi ir atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.“
