<h2>Šaudynės ugdymo įstaigose: Europoje retenybė, JAV – eilinė žiniasklaidoje apraudota tragedija</h2>
<p>Šaudynės ugdymo įstaigose JAV yra itin jautri, tačiau opi tema. Dažnai girdimi tie patys klausimai: „kodėl", „už ką", „ar buvo galima tai sustabdyti"? Žvelgiama į nusikaltėlio psichologinį portretą, kalbama apie galimas patyčias ar problemas šeimoje –viską, kas galėtų paskatinti griebtis ginklo iš iššaudyti savo klasės draugus bei pedagogus.</p>
<p>Daliai išorinio pasaulio, šaudynių vaizdai mokyklose kelia šiurpą, tačiau realiai, nėra patirti ir suvokiami. Nuo 1991-ųjų Australijoje vyko 6 šaudynės ugdymo įstaigose. Europoje, nuo 1913-ųjų – 31. Šiais metais Europoje šaudynės mokyklose vyko du kartus, Rusijoje ir pareikalavo 15 gyvybių[1]. Nors bent vienas dėl to žuvęs žmogus yra daugiau nei turėtų būti, tokia statistika toli gražu atsilieka nuo JAV, kur, deja, bet tokie įvykiai yra tapę norma.</p>
<p>Vien per šiuos metus JAV vyko 222 šaudymai įvairaus lygio ugdymo įstaigose, o paskutinė istorija siejama su įvykiais Mičigano valstijos, Detroito priemiesčio, Oksfordo vidurinėje mokykloje, kur penkiolikmetis moksleivis pusiau automatiniu šautuvu nužudė 4 bendramokslius bei pašovė dar 6, kartu ir mokytoją, kol galiausiai, pasidavė policijai[2]. Šios šaudynės mokykloje pagal aukų skaičių yra didžiausios JAV šiais metais.</p>
<blockquote>
<p>„Sulaikant jokio pasipriešinimo nebuvo. Įtariamasis paprašė advokato ir nepadarė jokių pareiškimų dėl motyvų“, – nurodė vietos šerifo biuras[3].</p>
</blockquote>
<p>Vis tik, tokia ramybe negalėjo pasižymėti mokykloje įstrigę moksleiviai bei darbuotojai. Vietos pagalbos sulaukė daugiau nei 100 pranešimų pagalbos telefonu, kai užpuolikas maždaug per penkias minutes paleido 15–20 šūvių.</p>
<p>Iš pirmo žvilgsnio, tai įprasta šaudynių mokykloje istorija, kuri vėl skatina dešimtmečiais nesibaigiančius debatus apie ginklų kontrolę, įsigalėjusią patyčių tradiciją bei tėvų dėmesio svarbą vaikų gyvenime. Vis dėlto, ši istorija ir kiek neįprasta bei galbūt net padėsianti užkirsti kelią ateities tragedijoms, mat kaltinimų šioje byloje susilaukia ne tik žudikas, tačiau ir jo tėvai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/chip-vincent-szyojgh31u0-unsplash.jpg" alt="Ginklų kontrolė" /></p>
<h2>Kalėdinė dovana nulėmė paauglių mirtis</h2>
<p>Praėjus savaitei nuo šaudynių Mičigane, įvykio paveikslas jau kiek kitoks nei tuomet, kai pasirodė pirmieji pranešimai apie tragediją. Šaulys, Ethanas Crumble, sulaikytas buvo dar įvykio vietoje. Areštinėje jį aplankė tėvai: Džeimsas ir Dženiferė Crumble, kurie sūnui patarė pasinaudoti teise nekalbėti su tyrėjais: jei nori apklausti nepilnametį įtariamąjį, policija privalo prašyti jo tėvų ar globėjų leidimo.</p>
<p>Vis tik, situacija tapo įtartina praėjus kelioms paroms po įvykio. Įtariamojo nusikaltėlio tėvai dingo iš pareigūnų radaro, o kadangi jų vieta nebuvo žinoma, apygardos teisėsauga paskelbė jų paiešką. Nustatyta, kad sutuoktiniai ištuštino savo banko sąskaitą: išsiėmė visus 4 000 dolerių ir išjungė savo mobiliuosius telefonus. Galiausiai, jie buvo rasti už keliasdešimties kilometrų nuo namų, viename pramonės pastate Detroite[4]. Poros advokatė vėliau teigė, kad jie taip pasielgė dėl savo saugumo, mat visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys šia byla milžiniškas.</p>
<p>Vis tik, tikėtina, kad iki šeimos atėjo žinia, kad apygardos prokurorė Karen McDonald priėmė retą sprendimą ir paskelbė, kad kiekvienas iš tėvų yra kaltinamas dėl 4 netyčinės žmogžudystės atvejų. Tai itin unikalus istorijos vingis, nes įprastai, JAV tėvai retai kada sulaukia kaltinimų, susijusių su savo atžalų padarytais nusikaltimais ar šaudynėmis, nepaisant to, kad dauguma nepilnamečių ginklus gauna iš tėvų ar giminaičių namų.</p>
<p>Vis tik, šis atvejis kitoks. Skelbiama, kad įtariamojo tėvas, J. Crumble, ginklą, kurio buvo įvykdytas nusikaltimas ir nušauti 4 žmonės, nupirko savo sūnui pats – kaip išankstinę kalėdinę dovaną. Tokia dovana penkiolikmečiui įteikta dar nebuvo, tačiau buvo neapdairiai laikyta šeimos namuose.</p>
<p>Be to, aiškėja, kad dieną prieš, šaulys ir jo tėvai turėjo susitikimą su mokyklos socialiniu darbuotoju, kuris pateikė rekomendaciją, jog vaikinas per 48 valandas susisiektų ir pasikonsultuotų su psichologu. Vis tik, pareigūnai teigia, kad jau susitikimo metu įtariamasis savo kuprinėje galimai turėjo ginklą ir šovinius. Čia įžvelgiama ne tik tėvų neapdairumo klaida, tačiau ir mokyklos pasyvumas: prokuratūra kaltina pačią mokyklą, leidusią pavojingam paaugliui ir toliau lankyti pamokas.</p>
<p>Dabar jau viešai skelbiama, kad mokytojai buvo išreiškę susirūpinimą dėl paauglio piešinių, kuriuose – kulkos, ginklai, negyvi kūnai, gulintys kraujo balose. Vis tik, mokyklos socialinis darbuotojas realaus pavojaus neįžvelgė, o tėvai, išgirdę apie sūnaus sunkumus griežtai atsisakė sūnų bent trumpam pašalinti iš mokyklos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/erika-fletcher-mzxqc6n9qcw-unsplash.jpg" alt="Mokykla" /></p>
<h2>Tyrėjai neatmeta galimybės, kad tėvai numanė sūnaus planus</h2>
<p>Šiuo metu tyrėjai siekia išsiaiškinti, ar šaulio tėvai patys žinojo apie sūnaus problemas ir galbūt, net apie planus surengti masines šaudynes mokykloje. Tokiu atveju, tai reikštų, kad jie su aiškia intencija įsigijo ir šaunamąjį ginklą. Kad ir kaip bebūtų, tokia praktika – bausti nusikaltėlio tėvus – gali tapti nauja tendencija JAV teisėsaugos sistemoje, mat dabar, tik pavieniais atvejais baudžiami žmonės, kažkam per neapdairumą leidę pasisavinti šaunamąjį ginklą[5]. </p>
<p>CNN teisės analitikė Areva Martin pažymi, kad kaltintojai dažnai nenoriai reiškia įtarimus nusikaltėlių tėvams, tačiau šiuo atveju, atsakomybės stoka yra akivaizdi. Net jei ir nenumanę savo sūnaus planų, tėvai akivaizdžiai ignoravo daugybę įspėjamųjų ženklų. Tą pačią dieną po mokyklos susitikimo, kuriame socialinis darbuotojas informavo tėvus, jog jų vaikas internete ieško informacijos apie amuniciją, J. Crumble savo sūnui rašė, jog „nepyksta" ir jis neva turįs „išmokti neįkliūti"[6].</p>
<p>Vis dėlto, kelią tolimesniam tėvų patraukimui atsakomybėn gali užkirsti skirtingos valstijų teisinės normos. Pavyzdžiui, tame pačiame Mičigane, ginklų nebūtina laikyti seife ar kitoje užrakintoje vietoje. Vis dėlto, kol gilinamasi į tėvų įsitraukimą bei sąsajas su šaudynėmis, kaltintojai kalba ir apie galimus įtarimus terorizmu.</p>
