Baudžiamosios atsakomybės pareigūnas išvengė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką daug emocijų sukėlusioje policininko Dariaus Šerpyčio byloje. Po ilgo teisminių ginčų maratono galutinai nuspręsta – pareigūnas dėl moters žūties baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebus. Tačiau teismas aiškiai pabrėžė: sprendimo esmė slypi ne būtinojoje gintyje, kaip buvo konstatuota anksčiau, o profesinių pareigų vykdyme.
Byla visuomenės dėmesį prikaustė dar tada, kai paaiškėjo incidento aplinkybės. Policijos pareigūnas panaudojo tarnybinį ginklą prieš agresyviai besielgusią moterį, kuri prieš tai apgadino greitosios medicinos pagalbos automobilį, sužalojo medikę ir aktyviai priešinosi policijai. Kritiniu momentu moteris, laikydama peilį, artėjo prie pareigūno ir nereagavo į perspėjimus sustoti[1].
Teismas konstatavo, kad D. Šerpytis veikė ekstremalioje situacijoje, kai sprendimus teko priimti per kelias sekundes. Pasak teisėjų kolegijos, būtent tokiose aplinkybėse pareigūno veiksmai laikytini profesinių pareigų vykdymu, o ne baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiu elgesiu.
Teismas įvertino ir policijos pasirengimo spragas
Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad prieš panaudojant šaunamąjį ginklą buvo išnaudotos beveik visos turėtos priemonės – naudotos ašarinės dujos, elektroimpulsiniai prietaisai, teleskopinė lazda ir fizinė jėga. Tik tuomet, kai kilo reali grėsmė pareigūno gyvybei, nuspręsta šauti.
Byloje išryškėjo ir kita problema – nepakankamas policijos aprūpinimas. Nustatyta, kad pareigūnams trūko dalies specialiųjų priemonių: ekipažai neturėjo visų reikalingų elektroimpulsinių prietaisų užtaisų, o tarnybiniuose automobiliuose nebuvo skydų. Teismo vertinimu, tokiomis sąlygomis negalima teigti, kad D. Šerpytis viršijo savo įgaliojimus, nes jis veikė su tuo, ką tuo metu turėjo.
Prokuratūros ir nukentėjusiųjų atstovų kasaciniai skundai buvo atmesti, o gegužės 26 dieną priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Šis sprendimas, tikėtina, taps reikšmingu precedentu vertinant policijos veiksmus gyvybei pavojingose situacijose.
Savo kaltės nepripažino
D. Šerpyčio byla prasidėjo po 2023 metų gruodį Vilniaus rajone įvykusios tragedijos, kai policijos pareigūnas tarnybos metu mirtinai pašovė agresyviai besielgusią moterį. Pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti po pranešimo, kad moteris užpuolė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, apgadino jų automobilį ir elgėsi neadekvačiai[2].
Atvykę policininkai bandė su ja kontaktuoti, ne kartą prisistatė, ragino išeiti iš namų ir vykdyti reikalavimus, tačiau situacija greitai tapo nekontroliuojama. Moteris rankose laikė peilį, priešinosi pareigūnams, o bandant ją sulaikyti buvo panaudotos specialiosios priemonės – dujos, elektroimpulsiniai prietaisai ir fizinė jėga. Galiausiai D. Šerpytis paleido penkis šūvius, du iš jų buvo mirtini.
Po incidento pareigūnui buvo pareikšti kaltinimai dėl nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas ir piktnaudžiavimo tarnyba. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas D. Šerpytį išteisino, konstatavęs, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Prokuratūra su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi į Apeliacinį teismą, teigdama, jog pareigūnai situaciją eskalavo, neišnaudojo visų galimų priemonių ir šaunamasis ginklas buvo panaudotas nepagrįstai.
Pats D. Šerpytis teisme aiškino, kad šovė tik todėl, nes moteris puolė jį su peiliu, o jis buvo įsitikinęs, kad kitu atveju būtų žuvęs.
