Artemis II startas suplanuotas artimiausiomis dienomis, įgula jau pasiruošusi skrydžiui
NASA planuoja paleisti „Artemis II“ misiją balandžio 1 dieną 18:24 val. JAV rytų laiku iš Kennedy kosmoso centro Floridoje. Lietuvoje tai bus balandžio 2 diena apie 01:24 nakties. Startui numatytas dviejų valandų langas, kuris gali būti kartojamas kasdien iki balandžio 6 dienos. Vienintelė likusi kliūtis – oro sąlygos, kurios šiuo metu vertinamos kaip palankios.
Tai bus pirmas kartas nuo 1972 metų, kai žmonės skris aplink Mėnulį. Misijoje dalyvaus keturi astronautai: Reidas Wisemanas, Viktoras Gloveris, Christina Koch ir Jeremy Hansenas. Jie taps labiausiai stebima kosmoso įgula nuo „Apollo“ laikų.[1]
Įgula jau praėjo ilgą pasirengimo etapą. Buvo sprendžiamos techninės problemos, dėl kurių startas anksčiau buvo du kartus atidėtas – dėl vandenilio nuotėkio ir helio sistemos gedimo. Dabar NASA teigia, kad sistema yra paruošta skrydžiui.
Astronautai ruošėsi ne tik techniškai, bet ir asmeniškai. Jie atvirai kalbėjo su savo šeimomis apie rizikas ir galimus scenarijus. Tai laikoma svarbia pasirengimo dalimi tokio lygio misijoje.
Į Mėnulį skrendanti komanda – patyrę pilotai ir mokslininkai
Misijai vadovaus Reidas Wisemanas, buvęs JAV karinio jūrų laivyno bandomasis pilotas ir NASA astronautas, jau praleidęs pusmetį Tarptautinėje kosminėje stotyje. Jis yra dviejų dukrų tėvas ir po žmonos mirties jas augina vienas. Pats Wisemanas sako, kad didžiausias jo iššūkis yra ne skrydis, o atsakomybė prieš šeimą, todėl jis atvirai su vaikais kalba apie galimas rizikas.[2]
Christina Koch taps pirmąja moterimi, skrendančia į Mėnulį. Ji yra inžinierė ir fizikė, 2019 metais pasiekusi rekordą – kosmose praleido 328 dienas. Savo sprendimą tapti astronaute ji sieja su vaikystėje pamatyta garsia „Earthrise“ nuotrauka, kuri pakeitė jos požiūrį į žmonijos vietą Visatoje.
Jeremy Hansenas, Kanados astronautas, į kosmosą skries pirmą kartą. Jis yra buvęs naikintuvo pilotas ir aktyviai dalyvavo NASA astronautų rengime, nors pats iki šiol nebuvo skridęs. Jei misija bus sėkminga, jis taps pirmuoju ne amerikiečiu, apskriejusiu Mėnulį.
Viktoras Gloveris bus misijos pilotas ir taps pirmuoju juodaodžiu astronautu, skridusiu į Mėnulį. Jis taip pat yra patyręs pilotas ir jau dalyvavo ilgalaikėje misijoje Tarptautinėje kosminėje stotyje. Visi keturi astronautai į kelionę vešis asmeninius daiktus – nuo šeimos relikvijų iki užrašų, kurie primins apie gyvenimą Žemėje.
Astronautai kolkas nenusileis Mėnulyje – misija skirta patikrinti sistemas prieš kitus skrydžius
„Artemis II“ metu astronautai nenusileis Mėnulyje. Jie apskries jį ir grįš į Žemę, atlikdami svarbius bandymus realiomis kosmoso sąlygomis. Bus tikrinamos gyvybės palaikymo sistemos, ryšys, navigacija ir įgulos gebėjimas veikti ekstremaliose situacijose.
Skrydžio metu taip pat bus atliekami moksliniai eksperimentai ir stebimas Mėnulio paviršius. Astronautai vertins radiacijos poveikį ir testuos skafandrų bei įrangos patikimumą. Tai būtina prieš siunčiant žmones į dar sudėtingesnes misijas.
„Artemis II“ yra tik vienas etapas platesnėje NASA programoje. Jau numatyta, kad „Artemis III“ misija planuojama 2027 metais, o jos tikslas – paruošti sąlygas sugrįžimui į Mėnulio paviršių. Po jos seks „Artemis IV“ misija, kuri numatyta 2028 metų pradžioje ir turėtų tapti pirmuoju žmonių nusileidimu Mėnulyje nuo 1972 metų.
Vėliau planuojama ir „Artemis V“ misija, kuri taip pat numatyta 2028 metais ir siejama su pirmosios nuolatinės bazės Mėnulyje kūrimu. Visa programa laikoma žingsniu link dar didesnio tikslo – žmonių skrydžių į Marsą. Todėl ši misija yra ne tik simbolinis sugrįžimas, bet ir realus pasirengimas ilgalaikiam žmonijos buvimui už Žemės ribų.e žmonės galėtų skristi į Marsą. Todėl „Artemis II“ yra ne tik skrydis aplink Mėnulį, bet ir testas visai būsimai kosmoso programai.
