Kasdienis triukšmas gali sekinti labiau nei atrodo
Dienos pabaigoje daugelis žmonių jaučiasi ne tik fiziškai pavargę, bet ir emociškai išsekę – tampa sunkiau susikaupti, greičiau kyla dirglumas, o grįžus namo norisi tiesiog pabūti tyloje. Specialistai sako, kad tokią būseną lemia ne vien intensyvus darbo tempas, miego trūkumas ar nuolatinis stresas. Vis daugiau dėmesio skiriama ir aplinkos triukšmui, kuris ilgainiui gali tapti rimtu papildomu krūviu nervų sistemai.
Psichoterapeutė, emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė teigia, kad žmonių jautrumas aplinkos dirgikliams yra labai skirtingas. Vieni garsus, šviesą ar aplinkos šurmulį toleruoja lengviau, o kitus net ir įprasta darbo diena išsekina kur kas stipriau.
Anot specialistės, jautresni žmonės stipriau reaguoja ne tik į triukšmą, bet ir į kitus aplinkos stimulus – judesį, ryškią šviesą ar net aplinkinių emocijas. Dėl to jų nervų sistema greičiau pavargsta, net jei žmogus fiziškai nepatyrė didelio krūvio.
Psichoterapeutė pabrėžia, kad net ir tie garsai, prie kurių atrodo priprantame, organizmui nėra neutralūs. Miesto ūžesys, foninė muzika ar nuolatinis biuro šurmulys nervų sistemos vis tiek yra fiksuojami, todėl ilgainiui gali silpnėti koncentracija, didėti emocinis nuovargis ir atsirasti poreikis po darbo pabūti visiškoje tyloje.

Atviro tipo biurai nervų sistemai tampa papildomu iššūkiu
Pasak specialistės, viena labiausiai varginančių aplinkų šiandien – atviro tipo biurai. Juose žmogus visą dieną susiduria su nuolatiniu foniniu triukšmu: kolegų pokalbiais, telefonų skambučiais, klaviatūrų garsais ar judėjimu aplinkoje.
„Telefonų skambučiai, klaviatūrų garsai, kolegų pokalbiai – kiekvienas iš šių dirgiklių atskirai gali atrodyti nereikšmingas. Tačiau kai jų per dieną susikaupia daug, tai tampa nuolatiniu nervų sistemos dirginimu“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Anot jos, ilgainiui toks nuolatinis dirgiklių srautas gali didinti streso lygį, skatinti susierzinimą, mažinti produktyvumą, o jautresniems žmonėms prisidėti ir prie emocinio perdegimo ar lėtinio nuovargio.
Vis dėlto psichoterapeutė pabrėžia, kad visiškai išvengti triukšmo šiuolaikiniame pasaulyje beveik neįmanoma. Dėl to itin svarbu laiku pastebėti pirmuosius organizmo siunčiamus signalus ir suteikti nervų sistemai galimybę atsikvėpti.
Specialistės teigimu, net ir trumpos poilsio akimirkos gali turėti didelę reikšmę. Kelios minutės be ekranų, pokalbių ar kitų stimulų padeda sumažinti įtampą ir leidžia organizmui greičiau atsistatyti po intensyvios dienos.
Triukšmą mažinti padeda ir technologiniai sprendimai
Ieškodami būdų atsiriboti nuo perteklinių aplinkos dirgiklių, žmonės vis dažniau renkasi technologinius sprendimus. Vienas populiariausių – ausinės su aktyvia triukšmo slopinimo funkcija, kurios padeda lengviau susikaupti tiek dirbant biure, tiek keliaujant ar būnant triukšmingoje aplinkoje.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė pastebi, kad šiandien ausinės jau seniai nebėra skirtos vien muzikai ar skambučiams.
„Dirbant atvirose erdvėse ar dažnai keliaujant, žmonės vis aktyviau ieško būdų sumažinti nereikalingus aplinkos dirgiklius. Todėl vis didesnį dėmesį skiriame sprendimams, kurie padeda lengviau susikaupti ir jaustis komfortiškiau įvairiose situacijose“, – teigia E. Tamelytė.
Pasak jos, šiuolaikinės technologijos geba automatiškai prisitaikyti prie aplinkos garsų, todėl vartotojui nereikia nuolat rankiniu būdu reguliuoti nustatymų. Tai leidžia paprasčiau išlaikyti koncentraciją arba tiesiog trumpam atsiriboti nuo aplinkinio šurmulio.
Vis dėlto psichoterapeutė primena, kad svarbiausia – kaip technologijos naudojamos. Jei vienas dirgiklis tiesiog pakeičiamas kitu, pavyzdžiui, triukšmas užgožiamas garsia muzika, nervų sistema vis tiek lieka aktyviai stimuliuojama.
Specialistų teigimu, šiandieniniame nuolatinių garsų ir informacijos sraute tyla tampa ne prabanga, o būtina geros emocinės savijautos dalimi.