Apskaičiuojant greičio matuoklių įrengimo parametrus, neatsižvelgta į pagrindinius kriterijus
Valstybinis auditas apnuogino karčią Lietuvos kelių tiesą: pasirodo, nemaža dalis greičio matuoklių įrengta nepagrįstai[1]. Ši informacija atskleista „Valstybės kontrolei“ paskelbus už Lietuvos kelius atsakingos įmonės „Via Lietuva“ audito rezultatus.
Neretas vairuotojas skundžiasi greičio matuoklių įvairiose šalies vietovėse gausa. Tačiau tvirtinama, esą egzistuoja iš anksto numatytas planas: kuriems keliams labiausiai reikalingas remontas, o kuriems – greičio matuokliai, pėsčiųjų takai ir pan., tokiu būdu dedant taškus ant prioritetinių teritorijų.
„Valstybės kontrolė“ nurodo, kad buvo viso sudarytos 28 tokios eilės. Tuo tarpu audito metu pasirinktos penkios. Šįsyk audito metu vertinti momentiniai greičio matuokliai; pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra; vidutiniai greičio matuokliai; rekonstruotinų ir remontuotinų krašto kelių ruožai ir tie ruožai, kurie yra atrenkami atsižvelgiant į skirtingas kelio dangas.
Atlikus auditą paaiškėjo, jog pirmos keturios aukščiau išvardintame sąraše esančios santvarkos kelia abejonių. Mat pritrūko reikšmingų duomenų apie tai, kaip buvo apskaičiuotos kriterijų reikšmės, kuriai datai atliktas skaičiavimas ir kokio laikotarpio duomenys buvo naudojami.
„Via Lietuva“ teisinosi, esą taip įvyko dėl to, jog bendrovėje įvyko už šios eilės sudarymą atsakingų asmenų pasikeitimai. Naujai įdarbintiems asmenims surasti dokumentų, deja, nepavyko. Dar svarbiau, kad visos prioritetinės eilės neva buvo sudarytos remiantis 2–5 m. senumo duomenimis – o ne pačiais naujausiais.
Duomenis galimai buvo galima keisti „laisva ranka“
Dar viena apmaudi klaida – sudarius dokumentus nebuvo naudojama el. dokumento užrakinimo funkcija, todėl duomenis galimai buvo galima keisti „laisva ranka“.
Anot „Via Lietuva“, greičio matuoklius tikslinga įrengti atkarpose nuo 1 iki 10 km, tačiau, atsižvelgiant į vietos ir eismo sąlygas, išskirtiniais atvejais ruožo ilgis gali šiek tiek skirtis. „Valstybės kontrolės“ audito rezultatuose taip pat teigiama, esą numatyti 3 kelio ruožai, trumpesni nei 1 km ir 168 ruožai ilgesni nei 10 km. Vis dėlto, nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis remiantis jie paskirti prioritetu. Nereglamentuota ir tai, kokios vietos bei eismo sąlygos gali būti laikomos „išskirtiniais atvejais“.
29 iš 100 matuoklių, kainavusių per 0,9 mln. eurų, įrengti nepagrindžiant įrengimo tikslingumo
Nustatyta, kad 29 iš 100 matuoklių, kurie atsiėjo per 900 tūkst. eurų, įrengti nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą.
„Auditorių nuomone, planuojant valstybinės reikšmės kelio ruožuose įrengti vidutinio greičio matuoklius, nepakanka juos įvertinti vien pagal eismo intensyvumo ir lenkimo ribojimo kriterijus, kadangi šie kriterijai yra bendriniai ir neliudija konkretaus ruožo pavojingumo dėl viršyto leistino važiavimo greičio. Nepagrindžiama, kokiu tikslu ruožuose, kuriuose nefiksuota eismo įvykių ar nelaimių dėl viršyto leistino greičio, planuojama įrengti vidutinio greičio matuoklius“, – pranešama valstybinio audito ataskaitoje.
Iki 2024 m. pradžios valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Greičio matuoklių statymo ypatumus įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Visgi paaiškėjo, jog, sudarant prioritetinę eilę, neatsižvelgiama į vienus svarbiausių duomenų, kurie užtikrina tikslingą greičio matuoklių naudojimą. Pasirodžius valstybinio audito rezultatams, „Via Lietuva“ suskubo imtis veiksmų.
