Atostogos neturėtų „sugriauti“ finansinės drausmės
Vos kelios neapgalvotos išlaidos atostogų metu gali virsti mėnesius trunkančiu finansiniu galvos skausmu. Finansų specialistai sako, kad didžiausia klaida planuojant poilsį – ne per brangūs viešbučiai ar lėktuvo bilietai, o neteisingai įvertintos savo galimybės. Banko „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui perspėja, kad atostogos neturėtų tapti priežastimi skolintis ar stabdyti kitus svarbius finansinius planus.
„Saugiausia atostogų biudžetui skirti sumą, kurią galima sukaupti iš laisvų pajamų, neliečiant būtinojo rezervo, nevėluojant su įsipareigojimais ir nemažinant ilgalaikio taupymo. Jei po kelionės tenka skolintis, pristabdyti svarbius finansinius tikslus ar kelis mėnesius taisyti biudžetą, vadinasi, atostogoms skirta per daug“, – sako dr. D. Kolmatsui[1].
Pasak specialistės, žmonės planuodami keliones dažnai susikoncentruoja tik į pagrindines išlaidas – skrydžius ar nakvynę. Tačiau reali kelionės kaina paprastai būna gerokai didesnė. Prie biudžeto būtina pridėti transportą vietoje, maitinimą, draudimą, pramogas, lankytinas vietas bei rezervą nenumatytiems atvejams.
Išlaidos dažniausiai būna gerokai didesnės
Visgi, net ir pasirinkus „viskas įskaičiuota“ poilsį, rekomenduojama tiksliai pasitikrinti, kokios paslaugos įtrauktos į kainą. „Žmonės neretai planuoja tik didžiąsias sumas, o smulkesnes palieka „kaip nors“. Tačiau būtent jos gali smarkiai išauginti galutinę kelionės kainą. Kuo realistiškiau įsivertinami visi kaštai, tuo lengviau pasirinkti tokį atostogų variantą, kuris atitinka ne tik norus, bet ir galimybes“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Finansų ekspertai rekomenduoja vadovautis vadinamąja 50-30-20 taisykle. Pagal ją apie pusė pajamų turėtų būti skiriama būtinoms išlaidoms, 30 proc. – laisvalaikiui ir asmeniniams poreikiams, o likusi dalis – taupymui. Kadangi atostogos priskiriamos nebūtinoms išlaidoms, jos turėtų tilpti į laisvalaikiui skirtą biudžetą.
„Jei po būtinųjų išlaidų, taupymo ir kitų nebūtinų pirkinių žmogus gali atsidėti po 150 eurų per mėnesį, o iki kelionės liko šeši mėnesiai, saugus atostogų biudžetas būtų apie 900 eurų. Jei keliaujama dviese ir abu gali atsidėti po tiek pat, bendras biudžetas siektų jau apie 1 800 eurų“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Atostogoms – 5-10 proc. nuo metinių pajamų
Anot specialistės, poilsiui rekomenduojama skirti apie 5–10 proc. metinių pajamų, tačiau svarbiausia – ne pati suma, o finansinis saugumas po kelionės. Ji primena, kad geros atostogos nebūtinai reiškia dideles išlaidas ar prabangą.
Kur kas svarbiau, kad po jų nereikėtų ilgai taisyti asmeninio biudžeto, atsisakyti kitų planų ar ieškoti būdų kompensuoti per dideles išlaidas. Jei sukaupti pinigų kelionei nepavyksta iš anksto, specialistai pataria rinktis kuklesnį variantą arba poilsį atidėti vėlesniam laikui.
Atostogoms būtina pasiruošti iš anksto
Dr. D. Kolmatsui taip pat pridūrė, kad vien pasas ir lagaminas atostogų sėkmės taip pat negarantuoja. Anot banko „Artea“ privačių klientų paslaugų vadovės, daugiausia streso kelionių metu žmonėms sukelia neplanuotos situacijos – neveikiantis ryšys, papildomos išlaidos, problemos atsiskaitant kortele ar netikėti skrydžių sutrikimai[2].
Dėl to ruošiantis kelionei svarbu pasirūpinti ne tik viešbučiais ar bilietais, bet ir mokėjimo priemonėmis, draudimu bei atsarginiu finansiniu planu. Specialistė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai klaidingai mano, jog keliaujant pakanka Europos sveikatos draudimo kortelės, nors už Europos Sąjungos ribų ji negalioja.
Pasak dr. D. Kolmatsui, kelionių draudimas turėtų būti toks pat svarbus kaip ir pats lagaminas, nes jis gali padengti ne tik gydymo išlaidas, bet ir bagažo ar skrydžių vėlavimą. Ji taip pat rekomenduoja kelionėse turėti kredito kortelę, kuri dažnai reikalinga rezervuojant paslaugas ar nuomojantis automobilį, o kartu suteikia papildomą finansinį rezervą.
Specialistė primena nepamiršti ir ryšio – ypač vykstant už Europos Sąjungos ribų, kur mobiliųjų duomenų kainos gali būti itin didelės. Nors daugelyje šalių galima atsiskaityti kortele, ekspertė pataria su savimi turėti ir šiek tiek grynųjų smulkioms išlaidoms ar nenumatytiems atvejams.
