Tyrimas, kuriuo remtasi visame pasaulyje, pripažintas nepatikimu
Po 25 metų nuo studijos publikavimo pradėjo lysti tikrieji faktai apie tyrimą. Žurnalas Regulatory Toxicology and Pharmacology, kuriame garsioji studija buvo publikuota 2000 metais, oficialiai atšaukė paskelbtą straipsnį ir jo teiginius.
Jame buvo teigiama, kad lietuvių dažnai naudojamas herbicidas „Roundup“ ir jo veiklioji medžiaga glifosatas yra saugūs žmogui ir nesukelia vėžio. Šis tyrimas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių argumentų, kuriuo kompanija Monsanto gynė savo produktą nuo kaltinimų dėl jo žalos sveikatai.[1]
Žurnalo vyriausiasis redaktorius Martinas van den Bergas paaiškino, kad straipsnis atšauktas dėl rimtų etinių problemų ir abejonių dėl autorių nepriklausomumo. Pasak jo, dalis duomenų buvo paremti tik Monsanto vidiniais tyrimais, kurie niekada nebuvo viešai paskelbti ar patikrinti kitų mokslininkų.
Vidiniai dokumentai atskleidė, kad tyrimą rašė ne mokslininkai, o Monsanto darbuotojai
Teismo bylose JAV paviešinti vidiniai Monsanto dokumentai parodė, kad straipsnį iš tikrųjų parengė įmonės darbuotojai, o mokslininkai, kurių vardai buvo nurodyti publikacijoje, tik pasirašė parengtą tekstą. Tokia praktika vadinama „anoniminiu rašymu“ (angl. ghostwriting) ir laikoma moksline apgavyste.
Viename įmonės laiške 2000 metais Monsanto atstovė Lisa Drake rašė, kad šis darbas – trijų metų pastangų rezultatas, kuriuo dabar galėsime naudotis gindami „Roundup“ visame pasaulyje. Kituose laiškuose vadovai dėkojo darbuotojams už puikiai atliktą darbą ir net siūlė jiems dovanoti marškinėlius su „Roundup“ logotipu.[2]
Vėliau paaiškėjo, kad Monsanto planavo ir daugiau tokių „mokslinių“ straipsnių. Viename iš 2015 metų el. laiškų įmonės mokslininkas William Heydens rašė: „Galime patys parašyti tekstą, o išoriniai ekspertai tik redaguos ir pasirašys savo vardais. Juk taip padarėme su Williams, Kroes ir Munro 2000 m.“
Mokslininkai: tai svarbus žingsnis atkuriant pasitikėjimą mokslu
Atšaukto straipsnio įtaka buvo milžiniška – juo rėmėsi ir JAV, ir Europos institucijos, vertindamos glifosato saugumą. Tik po to, kai teismuose buvo paviešinti vadinamieji „Monsanto Papers“, paaiškėjo, kad dalis tyrimų buvo sąmoningai manipuliuojami.

„Tai klasikinis pavyzdys, kaip didelės korporacijos gali iškreipti mokslo procesą ir pateikti savo interesus kaip nepriklausomus tyrimus“, – sakė advokatas Brentas Wisneris, atstovavęs glifosato aukoms teismuose.
Tuo tarpu Bayer AG, kuri 2018 metais įsigijo Monsanto, pareiškė, kad įmonės dalyvavimas buvo tinkamai paminėtas padėkose. Tačiau daugelis mokslininkų šiuo argumentu netiki. Harvardo profesorė Naomi Oreskes, padėjusi inicijuoti straipsnio atšaukimą, pabrėžė:
„Tai siunčia svarbią žinią – mokslas turi likti nepriklausomas, net jei praeina dešimtmečiai ir net jei tyrimas buvo labai populiarus.“
Atšaukimas tapo simboliniu žingsniu, parodančiu, kad net senos klaidos gali būti ištaisytos, o mokslo patikimumas svarbesnis už korporacijų įtaką.
Glifosato naudojimas Europoje: pavojus vertinamas, bet draudimo nėra
Europos Komisija nusprendė pratęsti glifosato – veikliosios herbicido „Roundup“ medžiagos – naudojimą Europos Sąjungoje iki 2033 metų. Pagal galiojančias taisykles ši cheminė medžiaga gali būti naudojama tik laikantis griežtų saugumo reikalavimų, o valstybės narės privalo pačios spręsti dėl papildomų ribojimų savo teritorijoje.[3]
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) atliko išsamius vertinimus ir teigia neradusios pakankamų įrodymų, kad glifosatas kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, jei jis naudojamas laikantis taisyklių. Tuo pat metu ekspertai pripažįsta, kad ši medžiaga turi būti toliau stebima, nes diskusijos dėl jos galimo kancerogeniškumo išlieka.
Europos Komisija pabrėžia, kad nauji tyrimai – įskaitant 2025 m. paskelbtą Ramazzini instituto „Global Glyphosate Study“ – bus dar kartą įvertinti, kai tik mokslininkai pateiks visus duomenis. Jei bus patvirtinta, kad glifosatas neatitinka ES saugumo kriterijų, jo patvirtinimas galės būti nedelsiant panaikintas.
Šiuo metu glifosatas plačiai naudojamas žemės ūkyje piktžolėms naikinti, taip pat miškų priežiūroje ir infrastruktūros objektuose, pavyzdžiui, geležinkeliuose. Kai kurios jo naudojimo formos, tokios kaip spartesnis augalų džiovinimas-nokinimas prieš derliaus nuėmimą, Europos Sąjungoje yra uždraustos.