Planetų palydovai: kiek mėnulių turi Jupiteris, Saturnas ir kitos Saulės sistemos planetos

Žodis „mėnulis“ dažniausiai reiškia mūsų vienintelį palydovą, tačiau Saulės sistemoje palydovų yra šimtai. Vieni jų didesni už planetas, kiti – vos kelių kilometrų uolienų gabalai, o po kai kurių ledu, mokslininkų manymu, telkšo vandenynai. Šiame straipsnyje – kiek palydovų turi kiekviena planeta, kuo ypatingi didžiausi jų ir kaip Jupiterio palydovus pamatyti iš Lietuvos. Apie mūsų Mėnulį – jo fazes, dydį ir stebėjimą – plačiau rašome Mėnulio gide.

Saturnas turi daugiausia palydovų – 293

NASA duomenimis, 2026 m. rugpjūtį Saturnas turėjo 293 patvirtintus palydovus – daugiau nei bet kuri kita Saulės sistemos planeta. Jupiteris turi 115 Tarptautinės astronomų sąjungos oficialiai pripažintų palydovų, Uranas – 29, Neptūnas – 16. Uolinės planetos palydovų turi nedaug: Marsas – du mažus, Fobą ir Deimą, Žemė – vieną Mėnulį, o Merkurijus ir Venera – nė vieno. Nykštukinė planeta Plutonas turi penkis palydovus.

Planeta	Žinomų palydovų	Didžiausi ar žinomiausi
Merkurijus	0	–
Venera	0	–
Žemė	1	Mėnulis
Marsas	2	Fobas ir Deimas
Jupiteris	115 (oficialiai pripažinti)	Ganimedas, Kalista, Ijo, Europa
Saturnas	293	Titanas, Enceladas, Rėja
Uranas	29	Titanija, Oberonas, Arielis, Umbrielis, Miranda
Neptūnas	16	Tritonas
Plutonas (nykštukinė planeta)	5	Charonas

Šaltinis: NASA Science (Jupiterio, Saturno ir Urano duomenys – 2026 m. rugpjūtis). Palydovų skaičius nuolat auga, nes atrandami nauji, kelių kilometrų skersmens palydovai.

Palydovų skaičius kinta, nes, tobulėjant teleskopams, atrandami vis nauji, labai maži palydovai. Daugelis jų – vos kelių kilometrų skersmens, dažnai netaisyklingos formos, tikriausiai kadaise planetos gravitacijos pagauti asteroidai.

Kaip greitai keičiasi skaičiai, rodo pati NASA svetainė: dar neseniai joje buvo rašoma apie 274 patvirtintus Saturno palydovus, o 2026 m. rugpjūtį – jau apie 293. Ankstesniuose NASA tekstuose Jupiteriui priskirta 80–95 palydovų, dabar – 115 oficialiai pripažintų. Naujus palydovus atranda dideli antžeminiai teleskopai, o oficialiai juos pripažįsta ir pavadina Tarptautinė astronomų sąjunga, kai tik patvirtinamos jų orbitos. Todėl bet kurį palydovų skaičių verta skaityti su data.

Keturis didžiuosius Jupiterio palydovus 1610 m. atrado Galilėjus

NASA primena, kad keturis didžiausius Jupiterio palydovus – Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą – 1610 m. pirmą kartą pamatė Galilėjas Galilėjus pro ankstyvą teleskopą. Šis atradimas tapo vienu svarbiausių įrodymų, kad ne visi dangaus kūnai sukasi aplink Žemę.

• Ganimedas – didžiausias Saulės sistemos palydovas, didesnis net už planetą Merkurijų.
• Ijo – vulkaniškai aktyviausias Saulės sistemos kūnas, jo paviršių nuolat keičia ugnikalnių išsiveržimai.
• Europa – maždaug 90 % mūsų Mėnulio dydžio; po jos ledo pluta, manoma, telkšo skysto vandens vandenynas su gyvybei reikalingais ingredientais. Jį tirs NASA zondas „Europa Clipper“.
• Kalista – tamsus, gausiai krateriais nusėtas palydovas, saugantis ilgą susidūrimų istoriją.

Titanas – vienintelis palydovas su tankia atmosfera

Didžiausias Saturno palydovas Titanas, NASA duomenimis, yra vienintelis žinomas Saulės sistemos palydovas, turintis tankią atmosferą. Jame yra debesų, lyja, teka upės, telkšo ežerai ir jūros – tik ne iš vandens, o iš skystų angliavandenilių, metano ir etano. NASA ruošia sraigtasparnio tipo zondą „Dragonfly“, kuris į Titaną turėtų pakilti 2028 m. ir trejus metus tirti, ar ten vyksta cheminiai procesai, panašūs į tuos, iš kurių Žemėje atsirado gyvybė. Antras pagal dydį Saturno palydovas Rėja ir ledinis Enceladas taip pat priklauso žinomiausiems Saturno palydovams – apie juos NASA skelbia atskirus aprašus.

Marso palydovai Fobas ir Deimas – tikriausiai pagauti asteroidai

NASA nurodo, kad abu Marso palydovus 1877 m. rugpjūtį atrado amerikiečių astronomas Asafas Holas. Manoma, kad Fobas ir Deimas – tai planetos gravitacijos pagauti asteroidai arba ankstyvosios Saulės sistemos formavimosi nuolaužos. Didesnysis Fobas pamažu artėja prie Marso – maždaug 1,8 m per šimtmetį. NASA duomenimis, tokiu greičiu po maždaug 50 mln. metų jis arba nukris į Marsą, arba subyrės į žiedą. Mažasis Deimas – nelygus, krateriais nusėtas kūnas. Abu Marso palydovai tokie maži, kad pro mėgėjišką teleskopą juos pamatyti labai sunku.

Urano palydovai pavadinti Šekspyro veikėjų vardais

NASA nurodo, kad 29 Urano palydovai kartais vadinami „literatūriniais“, nes dauguma jų pavadinti Viljamo Šekspyro kūrinių veikėjų, o keli – Aleksandro Popo kūrinių veikėjų vardais. Penki didieji Urano palydovai – Miranda, Arielis, Umbrielis, Titanija ir Oberonas. Didžiausią Neptūno palydovą Tritoną 1846 m. atrado anglų astronomas Viljamas Laselas, o dauguma kitų Neptūno palydovų atrasti tik 1989 m., pro planetą praskrendant zondui „Voyager 2“, ar dar vėliau.

Mūsų Mėnulis – penktas pagal dydį Saulės sistemos palydovas

Palyginti su kitų planetų palydovais, mūsų Mėnulis yra neįprastai didelis savo planetos atžvilgiu. Didesni už jį tik keturi palydovai: Ganimedas, Titanas, Kalista ir Ijo. Europa – vos 90 % Mėnulio dydžio. Kodėl Mėnulis toks didelis ir kaip jis susiformavo, rašome straipsnyje apie Mėnulio dydį, atstumą ir kilmę, o apie žmonių skrydžius į Mėnulį – straipsnyje nuo „Apollo“ iki „Artemis“.

Jupiterio palydovus galima pamatyti pro paprastus žiūronus

Keturi Galilėjaus palydovai pakankamai ryškūs, kad juos būtų galima pamatyti pro paprastus žiūronus – kaip mažus šviesius taškelius vienoje linijoje šalia Jupiterio. Kadangi palydovai nuolat skrieja aplink planetą, jų išsidėstymas kas vakarą vis kitoks: kartais kuris nors pasislepia už Jupiterio ar prieš jį. Žiūronus geriausia pritvirtinti prie stovo ar atremti, kad vaizdas nedrebėtų.

Geriausias metas stebėti Jupiterį – aplink opoziciją, kai Žemė atsiduria tarp Saulės ir Jupiterio, o planeta matoma visą naktį ir yra ryškiausia. Mūsų skaičiavimais, kita Jupiterio opozicija bus 2027 m. vasario mėnesį, o Saturno – 2027 m. spalį. Pro nedidelį teleskopą Saturno žieduose ir šalia jo galima įžiūrėti ir Titaną. Kokius objektus verta stebėti Mėnulyje, rašome straipsnyje apie Mėnulio kraterius ir jūras.