D. Trumpas patvirtino 30 metų susitarimą, tačiau oficialus dokumento tekstas dar nepaskelbtas
Remiantis su sprendimu susipažinusių asmenų pateikta informacija, D. Trumpas pritarė 30 metų galiosiančiam JAV ir Saudo Arabijos civilinio branduolinio bendradarbiavimo susitarimui. Jis sukurtų teisinį pagrindą Amerikos vyriausybei ir šalies bendrovėms perduoti Saudo Arabijai civilinei branduolinei energetikai reikalingą įrangą, medžiagas ir technologijas.
Tokie dokumentai vadinami 123 susitarimais pagal 1954 metų JAV Atominės energijos įstatymo 123-iąjį skirsnį. Be šio teisinio mechanizmo JAV įmonės negalėtų visapusiškai dalyvauti Saudo Arabijos branduolinės energetikos projektuose ar perduoti su reaktoriais ir branduoliniu kuru susijusių technologijų.
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas ir Saudo Arabijos energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas 2025 metų lapkričio 18 dieną pasirašė bendrą deklaraciją, kuria paskelbė apie derybų dėl civilinio branduolinio bendradarbiavimo pabaigą. Tąsyk buvo nurodyta, kad partnerystė bus grindžiama Amerikos technologijomis, dvišalėmis saugumo priemonėmis ir įsipareigojimu užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui.
Oficialiai nepaskelbus galutinio dokumento, dalis jo sąlygų tebėra žinoma tik iš su derybomis susipažinusių asmenų pasakojimų. Todėl galimybė sodrinti uraną, patikrinimų tvarka ir technologijų perdavimo ribos gali būti galutinai įvertintos tik susitarimą pateikus Kongresui.
Saudo Arabijoje galėtų atsirasti urano sodrinimo įmonė, jei jos poreikį pagrįstų bendras tyrimas
Daugiausia dėmesio sulaukė nuostata, galinti atverti kelią urano sodrinimo įmonei Saudo Arabijoje. Skelbiama, kad sprendimas dėl tokio objekto galėtų būti priimtas atlikus bendrą JAV ir Saudo Arabijos tyrimą, kuriuo būtų vertinamas vietinės branduolinio kuro gamybos infrastruktūros poreikis.
Pats susitarimas dar nesuteiktų Saudo Arabijai automatinio leidimo pradėti sodrinti uraną. Jis taip pat neįpareigotų Jungtinių Valstijų perduoti karalystei centrifugų, sodrinimo technologijų ar kitų jautrių branduolinio kuro ciklo pajėgumų. Dokumentas pirmiausia sukurtų teisinę galimybę dėl tokio bendradarbiavimo tartis ateityje.
Nedideliu lygiu sodrintas uranas naudojamas civilinių branduolinių elektrinių kurui gaminti. Tos pačios centrifugos, naudojamos ilgesnį laiką ir pakeitus jų darbo režimą, gali pagaminti gerokai labiau sodrintą medžiagą, todėl nacionalinė sodrinimo infrastruktūra laikoma viena jautriausių branduolinės programos dalių.
Gebėjimas sodrinti uraną savaime dar nereiškia, kad valstybė gali pasigaminti branduolinį ginklą. Tam reikėtų papildomų technologijų, ginklo konstrukcijos, skiliųjų medžiagų apdorojimo ir tinkamų pristatymo priemonių, tačiau nuosavos sodrinimo technologijos sutrumpintų dalį kelio iki tokio pajėgumo.
Saudo Arabijos susitarime gali nebūti dviejų griežčiausių branduolinio saugumo saugiklių
Viešai paskelbta informacija rodo, kad susitarime gali nebūti vadinamojo auksinio standarto. Jį priėmusi valstybė įsipareigoja savo teritorijoje nesodrinti urano ir neperdirbti panaudoto branduolinio kuro, todėl civilinei programai reikalingą kurą turi įsigyti iš užsienio tiekėjų.
Toks reikalavimas buvo įtrauktas į 2009 metais JAV ir Jungtinių Arabų Emyratų pasirašytą 123 susitarimą. Jungtiniai Arabų Emyratai atsisakė urano sodrinimo bei panaudoto kuro perdirbimo ir vėliau pastatė Barakos branduolinę elektrinę, kurios reaktorius tiekė Pietų Korėjos bendrovės.
Saudo Arabijos susitarime taip pat gali nebūti Tarptautinės atominės energijos agentūros Papildomojo protokolo reikalavimo. Šis dokumentas TATENA suteikia platesnes galimybes tikrinti branduolinę veiklą, prašyti papildomos informacijos ir lankytis vietose, kurios nėra deklaruotos kaip branduoliniai objektai.
Saudo Arabija yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties dalyvė ir TATENA narė, todėl jos branduolinė veikla jau patenka į tarptautinių garantijų sistemą. Vis dėlto Papildomasis protokolas suteiktų inspektoriams daugiau priemonių ieškoti galimos nedeklaruotos veiklos, tad jo nebuvimas susitarime tapo vienu svarbiausių kritikų argumentų.
JAV bendrovėms atsiveria milijardinės Saudo Arabijos branduolinės rinkos perspektyva
Susitarimas leistų Amerikos įmonėms dalyvauti kuriant Saudo Arabijos civilinės branduolinės energetikos sektorių. Bendrovės galėtų tiekti reaktorius, branduolinį kurą, valdymo sistemas, inžinerines paslaugas ir kitą elektrinių statybai bei eksploatavimui reikalingą įrangą.
Numatomi projektai gali būti verti milijardų JAV dolerių, tačiau konkrečios elektrinės, rangovai ir finansavimo sąlygos dar nepaskelbti. Tris dešimtmečius galiojantis teisinis pagrindas suteiktų galimybę vykdyti ilgalaikius projektus, kurių planavimas, statyba ir paleidimas paprastai trunka daugelį metų.
Jungtinės Valstijos siekia, kad pagrindinis vaidmuo Saudo Arabijos branduolinėje programoje tektų Amerikos pramonei. Dėl galimų užsakymų taip pat konkuruoja branduolinių technologijų tiekėjai iš Kinijos, Rusijos, Prancūzijos ir Pietų Korėjos, todėl susitarimas turi aiškią pramoninę bei geopolitinę reikšmę.
Saudo Arabija branduolinę energetiką vertina kaip vieną iš priemonių mažinti vidaus elektros gamybos priklausomybę nuo naftos ir dujų. Vis dėlto pats 123 susitarimas dar nereikštų, kad konkrečios elektrinės ar urano sodrinimo objektai bus pastatyti, nes kiekvienam projektui reikėtų atskirų techninių, finansinių ir reguliavimo sprendimų.
JAV Kongresas spręs, ar Saudo Arabijos branduoliniam susitarimui pakanka saugiklių
Pateikus 123 susitarimą JAV Kongresui, prasidėtų maždaug 90 dienų nepertraukiamų Kongreso sesijų peržiūros laikotarpis. Per jį įstatymų leidėjai galėtų nagrinėti dokumento sąlygas, rengti klausymus ir reikalauti administracijos paaiškinti, kaip bus kontroliuojamos jautrios technologijos.
Jeigu per nustatytą laikotarpį Kongresas nepriimtų bendros rezoliucijos prieš susitarimą, dokumentas galėtų įsigalioti. D. Trumpui vetavus tokią rezoliuciją, susitarimo priešininkams reikėtų dviejų trečdalių balsų daugumos abiejuose Kongreso rūmuose, kad prezidento veto būtų įveiktas.
Dalis demokratų ir respublikonų jau anksčiau reikalavo, kad bet koks susitarimas su Saudo Arabija draustų urano sodrinimą bei panaudoto branduolinio kuro perdirbimą ir numatytų platesnius TATENA patikrinimus. Nesutarimų esmė bus tai, ar dvišalės JAV ir Saudo Arabijos kontrolės priemonės gali pakeisti griežtesnius tarptautinius saugiklius.
Diskusijas dar labiau aštrina ankstesni Saudo Arabijos sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano pareiškimai. Jis 2018 ir 2023 metais sakė, kad Iranui įsigijus branduolinį ginklą Saudo Arabija taip pat siektų tokio pajėgumo, todėl Kongreso sprendimas turės reikšmės visai Artimųjų Rytų branduolinio saugumo sistemai.
Šaltiniai
i24NEWS. (2026). Trump approves deal with Saudi Arabia allowing them to enrich uranium as part of a civilian nuclear program – report
https://www.i24news.tv/en/news/international/artc-trump-approves-deal-with-saudi-arabia-allowing-them-to-enrich-uranium-as-part-of-a-civilian-nuclear-program-report
Associated Press. (2026). Trump approves nuclear agreement that may allow Saudi Arabia to enrich uranium, 2 AP sources say
https://apnews.com/article/trump-saudi-arabia-nuclear-program-uranium-6bb82164c890a7dc335cbfc2c628a3da
Reuters. (2026). Trump to seek Congress approval for Saudi Arabia nuclear energy pact that lacks safeguards, sources say
https://www.reuters.com/business/energy/trump-seek-congress-approval-saudi-arabia-nuclear-energy-pact-that-lacks-2026-07-22/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia D. Trumpo sprendimo galimas pasekmes Artimųjų Rytų branduolinei pusiausvyrai, kas yra aktualu ir svarbu skaitytojams. Informacija yra vertinga ir gali pritraukti plačią auditoriją.
Straipsnyje trūksta konkretumo ir aiškumo apie D. Trumpo sprendimą, todėl jis gali sukelti dezinformacijos riziką. Be to, teiginiai apie galimus padarinius nėra paremti faktais, kas mažina straipsnio tikslumą ir nešališkumą.
Straipsnis yra aktualus, nes D. Trumpo sprendimai gali turėti didelį poveikį Artimųjų Rytų geopolitikai, o tai yra svarbu Lietuvos auditorijai, kuri domisi tarptautiniais santykiais ir saugumu.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie D. Trumpo sprendimo galimus padarinius Artimųjų Rytų branduolinei pusiausvyrai, kas yra aktualu ir svarbu visuomenei. Jame analizuojami galimi konfliktai ir taikos palaikymo aspektai, todėl jis gali būti naudingas skaitytojams.
Straipsnis kelia nerimą dėl galimų padarinių, tokių kaip padidėjusi įtampa ir ginklavimosi varžybos, tačiau nesuteikia subalansuoto požiūrio ar sprendimų, kurie galėtų sumažinti šiuos nerimą keliančius aspektus.
