Scena traukė nuo mažens, tačiau į vaidybą neįstojo
„Vis dar negaliu atsidžiaugti Londonu“, – šypsosi Eglija Vaitkevičė, Lietuvoje išgarsėjusi kaip muzikos atlikėja ir burleskos šokėja, čia besimėgavusi ir šlove, ir geru uždarbiu, tačiau prieš devynerius metus nusprendusi persikelti į Jungtinės Karalystės sostinę. Dabar moteris kuria kvepalus ir per keletą metų tapo viena žymiausių parfumerių šalyje.
Eglija gimė Rytų Vokietijoje, Potsdame, o vaikystę praleido gyvendama įvairiose šalyse, mat jos tėvas buvo kariškis. Tačiau šeima kiekvienais metais grįždavo vasaroti į Lietuvą. Sulaukusi 16 m. Eglija nusprendė viena grįžti į Lietuvą ir apsigyveno Šakiuose pas močiutę, pradėjo lankyti Šakių vidurinę mokyklą. „Iš pradžių mokytis nebuvo lengva, nes kalbėjau lietuviškai, bet rašyti buvo sunku“, – sakė ji. Tačiau kitus greitai pasivijo ir netgi pralenkė – mokyklą baigė su pagyrimu. „Visuomet buvau labai stropi ir dabar tebesu“, – didžiavosi ji.
Mokykloje t.p. mokėsi baleto, dainavo, grojo akordeonu, vaidino mokyklos teatre – scena Egliją traukė nuo mažens. Pabaigusi bandė įstoti į vaidybą tuometinėje Lietuvos muzikos akademijoje, tačiau nepavyko. Tuomet pasirinko rusų filologijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. Kitais metais dar kartą stojo į vaidybą, tačiau ir vėl nesėkmingai. „Tuomet buvau labai nusivylusi… Tačiau jei dabar reikėtų stoti dar kartą, nesirinkčiau nei vaidybos, nei filologijos – eičiau studijuoti kokios nors perspektyvios specialybės“, – neslėpė ji.
Po studijų moteris ištekėjo, persikėlė gyventi į Kauną ir iškart ėmėsi verslo – vadovavo statybininkų brigadai, kuri teikė griovimo paslaugas, taip pat pradėjo dirbti kaip nekilnojamojo turto agentė. Vėliau sritį pakeitė – ėmė dirbti kaip makiažo specialistė, prekiauti vienos garsios amerikiečių įmonės dekoratyvine kosmetika. „Bendrauti, prekiauti man labai patinka. Visgi, visą laiką ilgėjausi ir scenos“, – atviravo moteris.
Arčiausiai širdies – klasikinė estrada
Į ją sugrįžo netikėtai – 2004 m. po skyrybų su vyru, draugių įkalbėta dalyvavo grožio konkurse „Kauno ponia“ ir jį laimėjo. E. Vaitkevičei taip pat atiteko „Misis foto“ titulas (jį renka garsūs miesto fotografai). Konkurse ji atliko savo sukurtą dainą, o pasiruošti pasirodymui moteriai padėjo geras bičiulis dainininkas Egidijus Sipavičius.
Konkurse, pasak pašnekovės, buvo labai daug gražių moterų, tad net negalėjo patikėti, jog laimėjo. „Tiesą sakant, skelbiant laimėtoją net neišgirdau savo pavardės, – prisiminė ji. – O po šio triumfo nuo scenos lipti jau nebenorėjau.“ Tad jau kitais metais Eglija nusprendė dalyvauti televizijos projekte „Kelias į žvaigždes“. Nors iš jo iškrito vos po trijų savaičių, projektas padėjo įsitikinti, kad dainuoti jai be galo patinka ir įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo savimi (nuo mažens ji buvo labai kukli).
Tuo metu moteris taip pat nusprendė pasikeisti savo tikrąjį vardą į savo sceninį – dokumentuose ji buvo Eglė Šukienė, tačiau daug kas jau vadino Eglija. „Tokia smagi istorija su vardo keitimu. Nuėjau į civilinės metrikacijos skyrių, užpildžiau dokumentus, kad noriu pasikeisti vardą. Beeidama namo sutikau draugę, ji sako, tai ir pavardę pasikeisk. Grįžau atgal ir įrašiau, kad pageidauju pasikeisti ir pavardę – į savo mergautinę“, – prisiminė ji.
Moteris ėmė daug koncertuoti, scenoje atliko savo ir kitų sukurtas dainas, nuolat gastroliavo po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, buvo kviečiama ir į užsienį – muzika tapo jos pagrindine veikla. Pamažu vis labiau gryninosi ir jos muzikinis stilius: moteriai labiausiai prie širdies buvo klasikinė estrada ir 50-ųjų mados stilius. Ant scenos ji žengdavo su itin puošniomis suknelėmis, korsetais, skrybėlaitėmis, pirštinėmis, pasidabinusi Swarovskio kristalais, plunksnomis. „Glamūras tiesiogine to žodžio prasme“, – juokėsi Eglija.
Eglijos pasirodymai vis labiau panašėjo į burleską, ir netrukus ji parengė netgi atskirą burleskos programą. „Dievinu Dita Von Teese – ji yra mano ikona“, – susižavėjimo garsiausia pasaulyje burleskos šokėja neslėpė moteris. Su savo paruošta programa bei atskirais numeriais E. Vaitkevičė pasirodė daugelyje koncertų salių ir išgarsėjo kaip pirmojo burleskos šokėja Lietuvoje. „Tuo metu man buvo daugiau nei keturiasdešimt metų, daug kas man tada sakė, kad eičiau megzti kojinių, kad šokti burleską esu per sena“, – kalbėjo ji. Tačiau į tokias kalbas moteris tik numodavo ranka. „Ką noriu, tą ir darau“, – sakė ji.
Žinojo, kad Jungtinėje Karalystėje lauks išbandymai
Visgi, pačiame šlovės įkarštyje moteris nusprendė persikelti į Londoną. „Visada žinojau, kad emigruosiu, Lietuvoje man buvo per ankšta. Taip pat man visiškai netinka Lietuvos klimatas. Rinkausi tarp Berlyno ir Londono, tačiau pasikalbėjome su dukromis ir pasirinkome Londoną“, – kalbėjo ji. Į Londoną ji išvažiavo nė nemokėdama anglų kalbos ir pati gyvenimo pradžia šiame didmiestyje moteriai nebuvo lengva. „Tačiau žinojau, kur vykstu, žinojau, kad manęs čia niekas nekvietė ir nelaukia, kad čia nebus taip lengva, kaip buvo Lietuvoje, kur turėjau daugybę pažinčių ir tvarkyti reikalus buvo paprasta. Tačiau norėjau iššūkių, įrodyti pati sau ir kitiems, ką sugebu“, – kalbėjo lietuvė.
Persikėlusi į Jungtinę Karalystę moteris ėmė vėl teikti grožio paslaugas – savo namuose darė makiažą, įvairias veido procedūras, masažą, depiliaciją ir t.t. Taip pat su drauge turėjo kitą nedidelį verslą – organizavo ekskursijas moterims po Pietų Prancūziją, kur aplankydavo kvepalams auginamų gėlių laukus, t.p. užsukdavo į kvepalų fabrikus. „Parfumerija mane seniai domino, tad kai vienos ekskursijos metu sužinojau, kad Graso parfumerijos institutas buria mokymams rusakalbių grupę, iškart į juos užsirašiau. Šie mokymai truko 9 mėnesius, juos pabaigusi tapau sertifikuota parfumere“, – pasakojo ji. Grįžusi į Londoną ji ėmėsi kurti kvepalus ir įkūrė savo įmonę. Įmonės pavadinimas „Exaltatum“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia išaukštinimą, pakylėjimą. „Mano kvepalai – artistiniai“, – apibūdino kūrėja.
Niekuomet nesikvepina prieš valgį
Lietuvė greitai tapo gerai žinoma parfumere. Apie Egliją ir jos sukurtus kvepalus rašo pasaulinio lygio moterims skirta spauda. Jos kurtų kvepalų galima įsigyti internetu bei specializuotose parduotuvėse JAV, Kanadoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. „Šiuos kvepalus arabai ypač mėgsta, nes jie yra stiprūs, su daug natūralių ingredientų. Tai ne greitai išgaruojantis „vandenėlis“, – kalbėjo ji. Šiuo metu ji prekiauja šešių rūšių kvepalais, kurie tinka ir moterims, ir vyrams. „Sukurti kvepalus užtrunka labai ilgai – nuo pusės metų iki metų, ar net ilgiau. Prireikia net kelių šimtų bandymų, kol pasiekiu tai, ką esu užmaniusi. Ir dabar esu sukūrusi dvejus naujus kvepalus, tačiau apsisprendžiau juos diskvalifikuoti – jie geri, tačiau mano idėjos pilnai neatitinka“, – sakė ji.
Įdomu, kad pati parfumerė kvepinasi itin retai – vos kartą per mėnesį ar du. „Man svarbu gauti įkvėpimą, nesikvepinu, nes tai nustelbtų kvapus, kurie aplink mane – kiekvienas augalas, kiekvienas daiktas, kiekviena gatvė turi savo kvapą – noriu juos užuosti. Ir niekuomet nesikvepinu prieš valgį“, – kalbėjo E. Vaitkevičė.
Kvepalų kūrimas jau kurį laiką yra moters pagrindinė veikla. „Buvau įpratusi gyventi labai skubėdama, daug visko veikti. Tačiau dabar gyvenu žymiai ramiau, sau“, – teigė pašnekovė. Pernai į Braitoną išsikraustė iki tol kartu su ja gyvenusios dukros. Moteris sakė nesitikėjusi kada nors pajusti tuščių namų sindromą, tačiau išsikrausčius dukroms net pusę metų jautėsi labai prislėgta, o kad nuo slogių minčių pabėgti, net savo rankomis susiremontavo namus. Dabar jau apsiprato, susirado naujų užsiėmimų – daug vaikšto pėstute, mėgsta lankytis kultūros renginiuose, domisi Anglijos istorija, karališkąja šeima. „Jaučiu, kad kažkas tarsi bręsta, galbūt netrukus vėl atsidursiu scenoje“, – neslėpė ji.
