Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka į pirmąjį Taikos tarybos posėdį nevyks, nors šalis kvietimą priėmė
Pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotos Taikos tarybos posėdis numatytas vasario 19 dieną. Kaip anksčiau teigė pats D. Trumpas, ši taryba turėtų bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis sprendžiant konfliktus visame pasaulyje. Jo teigimu, JT turi „didelį potencialą“, o „bendradarbiavimas su Taikos taryba bus naudingas JT“.
Baltarusija kvietimą dalyvauti taryboje priėmė, tačiau šalies vadovas A. Lukašenka į susitikimą nevyks. Baltarusijai posėdyje atstovaus užsienio reikalų ministras Maksimas Ryžankovas.
„Deja, kvietimą gavome pavėluotai; prezidento darbo grafikas tam laikui jau suplanuotas“, – sakė A. Lukašenkos atstovė spaudai Natalja Eismant, kurią citavo valstybinė naujienų agentūra BELTA. Ji taip pat pridūrė, kad Baltarusija turi atsižvelgti į galimus logistinius sunkumus, kylančius dėl „neteisėtų Europos Sąjungos sankcijų, įskaitant tas, kurios susijusios su oro erdvės uždarymu“.[1]
Pasak N. Eismant, „Baltarusija visiškai pritaria JAV prezidento ir Taikos tarybos pastangoms taikiai išspręsti visus konfliktus“.
Kremlius patvirtino: V. Putinas ar jo atstovai artimiausiame susitikime nedalyvaus
Nors anksčiau D. Trumpas buvo pareiškęs, kad Vladimiras Putinas sutiko prisijungti prie Taikos tarybos, Rusija kol kas nėra paskelbusi oficialaus sprendimo dėl dalyvavimo jos veikloje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas informavo, kad kvietimas vis dar analizuojamas Rusijos valdžios institucijų, tačiau artimiausiame posėdyje Kremliaus atstovų nebus.
„Niekas iš Kremliaus neplanuoja tame dalyvauti. Taikos tarybos klausimas vis dar analizuojamas Užsienio reikalų ministerijoje“, – sakė D. Peskovas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Taigi pirmasis posėdis vyks be dviejų svarbių regiono lyderių – nei Baltarusijos prezidentas, nei Rusijos atstovai jame nedalyvaus.
Lenkija ir dalis Europos šalių atsisako jungtis prie Taikos tarybos, tačiau pasilieka galimybę persvarstyti sprendimą
Kvietimų prisijungti prie D. Trumpo siūlomos tarybos atsisakė kelios Europos valstybės, tarp jų – Prancūzija, Vokietija, Švedija ir Italija. Trečiadienį apie Lenkijos sprendimą paskelbė ir šalies premjeras Donaldas Tuskas.
D. Tuskas nurodė, kad Lenkija kol kas neprisijungs prie tarybos veiklos dėl abejonių, susijusių su jos principais ir tikslais, ypač kalbant apie Gazos atstatymo klausimą. Jis pabrėžė, kad sprendimas nėra galutinis.
„Mūsų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis buvo, yra ir bus mūsų prioritetas dėl akivaizdžių priežasčių, todėl jei nepasikeis aplinkybės dėl prisijungimo prie šios Taikos tarybos darbų, neatmetame jokio scenarijaus“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.
Premjeras taip pat pridūrė, kad jei prezidentas Karolis Navrockis nuspręstų dalyvauti vasario 19 dienos susitikime Jungtinėse Valstijose kaip stebėtojas, „gaus iš vyriausybės visą medžiagą apie tai, kaip elgtis“.
Tuo metu apie prisijungimą prie organizacijos jau pranešė kelių šalių lyderiai, tarp jų – Saudo Arabijos, Argentinos, Armėnijos, Azerbaidžano, Bahreino, Egipto, Indonezijos, Izraelio, Kataro, Kazachstano, Kosovo, Maroko, Pakistano, Paragvajaus, Turkijos, Uzbekistano, Vengrijos, Vietnamo ir Jungtinių Arabų Emyratų atstovai.
Lietuva kol kas kvietimo negavo, bet sprendimui durų neužtrenkia
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, į Donaldo Trumpo siūlomą Taikos tarybą žiūri atsargiai. Anot jos, kol kas neaišku, kokį realų vaidmenį ši nauja struktūra turėtų sprendžiant konfliktus pasaulyje.
„Ne tik Lietuvai, bet ir europiečiams kyla klausimų, kaip tai veiks. Idėja gal ir graži, bet velnias slypi detalėse“, – Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.[2]
Ji pabrėžė, kad Lietuva neskuba priimti kategoriškų sprendimų. „Neskubame, vertiname, žiūrime. Šiai dienai pasakyti, kad ne, ne, ne, mums netinka, būtų neracionalu“, – teigė prezidento patarėja. Pasak jos, jeigu Lietuva gautų oficialų kvietimą, jis būtų rimtai svarstomas.
Šiuo metu, anot A. Skaisgirytės, Lietuva kvietimo jungtis prie Taikos tarybos nėra gavusi. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda yra minėjęs apie neoficialų kvietimą ir teigęs, kad galimas dalyvavimas būtų aptariamas kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8). Dalies šio formato valstybių pozicija jau aiški – jos prie naujos organizacijos jungtis neketina.
D. Trumpas Taikos tarybos chartiją su maždaug 20 šalių atstovais pasirašė praėjusią savaitę Pasaulio ekonomikos forume Davose. Tarp viešai minimų sąlygų – ir finansinis įnašas už nuolatinę narystę, siekiantis vieną milijardą dolerių, taip pat kvietimai šalims, kurių demokratijos standartai Vakaruose vertinami kritiškai. Tai – papildomi aspektai, kuriuos, tikėtina, vertins ir Lietuva, jei klausimas dėl narystės taps aktualus.
